NAUJIENOS

IR TOLIAU ĮSITIKINĘS, KAD NS PASIRAŠYTI VERTĖJO

nsNacionalinį susitarimą pasirašyti be jokių abejonių buvo naudinga, - tvirtina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas, laikraščio „Lietuvos profsąjungos" redaktorės paklaustas, ar praėjus mėnesiui po pasirašymo kartais nesigaili, jog šį susitarimą pasirašė.

Pasak pirmininko, pasirašius susitarimą Vyriausybė beveik kiekvieną sprendimą - „kartais net per uoliai"-  derina su profesinėmis sąjungomis, konsultuojasi, prašo pasiūlymų, - pavyzdžiui, „net ir dėl šiuo metu rengiamos antikorupcinės programos".

Esą „pajudėjo reikalai" ir dėl Profesinių sąjungų įstatymo, nes svarbu suvienodinti darbo tarybų ir profsąjungų teises. Profesinės sąjungos pateikė ir Darbo kodekso pataisų, numatančių  darbuotojams reikalingų pakeitimų, „su kuriais jau sutiko ir darbdaviai".

Kai kuriuos įstatymų projektus pavyksta pristabdyti, sako A.Černiauskas. "Štai projektą dėl valstybės tarnautojų, pareigūnų socialinių garantijų panaikinimo, kurį pateikė teisingumo ministras, po konsultacijų Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pavyko pakreipti kita linkme"...

Taigi LPSK ir kitų NS pasirašiusių profesinių sąjungų sumanymas pasirašant NS „sudrausminti Vyriausybę" realizuojamas gana sėkmingai.

„Aišku, patikslina A.Černiauskas,- kai kur nusileidom, gal kur ir per daug,- tai parodys ateitis, tačiau jau tada matėm, jog Vyriausybės įsipareigojimų susitarime yra daugiau. Kaip tik jos įsipareigojimai ir leidžia mums šiuo susitarimu mojuoti tarsi vėliava ir sakyti: štai sutarėm, tad būkit malonūs - laikykitės žodžio".

Juo labiau, kad NS esąs  „ne galutinis taškas,- mes judame į priekį": rengiamas ir protokolas - neatsiejamas NS priedas. Jame, be kita ko, LPSK ketina įrašyti punktus, numatančius trišalių tarybų prie ministerijų kūrimo skatinimą (tokios jau yra prie Susisiekimo ministerijos - dėl geležinkelininkų ir pašto reikalų), pabrėžti jau minėtoi Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo būtinumą.

NS susitarimo pagrindu LPSK nusiteikusi įtikinti Vyriausybę ir darbdavius padidinti minimalią algą.

Tarp daugelio redaktorės pateiktų klausimų (interviu užima kone visą naujo „Lietuvos profsąjungų" numerio puslapį) A.Černiauskas išsakė savo požiūrį ir dėl pastaruoju metu išryškėjusio kai kurių profsąjungų spaudimo bei kaltinimų, neva NS pasirašymas - tai išdavikiška centrų paslauga už gautus iš valdžios pinigus (Pavyzdžiui  Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas viešai pareiškė, jog Vyriausybė neva finansuoja tris profsąjungų centrus, net kreipęsis į Vyriausybę, kad būtų nutrauktas šis „finansavimas").

„Man keista,- atsako LPSK vadovas,- kad profesinės sąjungos nedirba savo darbo, o užsiima konfliktų eskalavimu, kaltų ieškojimų ir pan. Tai labai kenkia bendram profsąjungų įvaizdžiui ir tikrai nepadidins narystės, nors mūsų, visų  profsąjungų, veiklos "plotai" yra labai dideli - apie 80 proc. darbuotojų nėra organizuoti. Čia vietos dar užtektų bent keliems centrams kurtis."

„Nepradėsime kažkokio „atsišaudymo" dėl minėtų pareiškimų, nes tokio konflikto eskalavimas dar labiau menkintų profsąjungų įvaizdį",- kalba A.Černiauskas, beje, tokiuose  pareiškimuose įžvelgiantis „ir politinių siekių". „Štai kad ir tam tikro judėjimo (turimas omenyje Jungtinis demokratinis judėjimas - red.) pastangos tapti vieninteliu žmonių gynėju visoje Lietuvoje. Galbūt tam judėjimui būtent šie trys vieningai veikiantys centrai ir trukdo, dėl ko norima sumenkinti profesines sąjungas".

„O dėl to vadinamojo finansavimo, primena LPSK pirmininkas,- kalbėta jau ne vieną kartą: tai yra 2007 metais mūsų parengto projekto finansavimas. Ši programa, parengta pagal ES prioritetus - socialinės partnerystės skatinimas regionuose, - numatyta iki 2012 metų. Teiginys, kad neva profsąjungų centrai gyvena iš šios programos, yra neteisingas. Centrų finansavimo šaltiniai yra nario mokestis ir komercinė veikla, o programos lėšos skiriamos regioninei veiklai, kuri, beje, yra gana sėkminga - kuriasi trišalės tarybos, stiprėja jų pozicijos. Tai dar yra gana nauja mūsų šalyje, derėtų, matyt, šių tarybų narius dar mokyti, tačiau tam dar turime laiko".

„Paneigsiu dar vieną teiginį neva kitos profsąjungos ignoruojamos, nes negauna finansavimo. Bet kuri profesinė sąjunga ar visuomeninė organizacija gali rengti projektą, kreiptis į Vyriausybę ir gauti jam finansavimą". Be to, pasak pirmininko, „mūsų vykdoma programa irgi neskirta vien profsąjungoms. Tai pačios idėjos - socialinės partnerystė regionuose - finansavimas, kurią įgyvendinant darbuojasi ir savivaldos, ir darbdavių, ir profsąjungų atstovai".

(Pagal „Lietuvos profsąjungos", Nr. 10 - JS)

http://www.lprofsajungos.lt/