Sukako metai, kai laikinai pradėtas taikyti ES Laisvosios prekybos susitarimas su Kanada (CETA). Kad jis galutinai įsigaliotų, reikia, kad ją ratifikuotų visų ES narių šalių nacionaliniai parlamentai. Lietuva tai padarė viena pirmųjų, iki šiol CETA ratifikavo 12 ES šalių.

 

Tuo tarpu profesinės sąjungos abiejose Atlanto pusėse įspėja, kad šis prekybos susitarimas nėra „naujojo modelio“ sutartis, kaip buvo pristatoma, ir teigia, kad atėjo laikas nedelsiant jį peržiūrėti.

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) ir Kanados darbo kongresas (CLC) ragina Europos prekybos komisarę Cecilia Malmström ir Kanados prekybos ministrą Jim Carr kreiptis į Europos Komisiją, nes ši atsisako sustiprinti CETA nuostatas dėl darbo teisių.

„CETA buvo pristatytas kaip naujo modelio prekybos sandoris, – sako ETUC konfederacijos sekretorė Liina Carr. – Tačiau Europos Komisija atsisako atsižvelgti į darbuotojų rūpesčius. Darbo teisės vis dar neturi tokio pripažinimo, kokį turi investuotojų teisės. Be to, mes vis dar laukiame, kada ES prekybos politika skatins deramų darbo vietų kūrimą, stiprins darbo teises ir apsaugos viešąsias paslaugas. ES turi inicijuoti žadėtus pokyčius.“

Ta proga publikuojame Austrijos pramonės profesinės sąjungos PRO-GE mokymų medžiagą:

ALTERNATYVOS LIBERALIAI LAISVOSIOS PREKYBOS IR INVESTICIJŲ POLITIKAI

Nuo 2014 metų augo pasipriešinimas Transatlantinei laisvosios prekybos sutarčiai su Europos Sąjunga ir JAV (TTIP) bei su Kanada (CETA).

Nevyriausybinės organizacijos kartu su profesinėmis sąjungomis reikalauja teisingos ir sąžiningos globalios prekybos. Laisvosios prekybos sutartis su Kanada pasirašyta. Kas toliau? Mūsų kasdienybė: augantis nedarbas ir skurdas, klimato pokyčiai bei natūralių resursų perviršis, didėjanti nelygybė, auganti migracija ir demokratijos praradimas.

  • Žemės ūkis ir maitinimo paslaugos (maistas)

Tokios sutartys kaip TTIP ir CETA veda prie to, kad visa gamyba dar labiau koncentruojasi į didelius agrokoncernus. Be to, saugumo normas, visų pirma, mėsos gamyboje smarkiai įtakoja didelių koncernų lobistai. Pernai Europos Komisija leido įvežti amerikietišką jautieną, kuri buvo apdorota pieno rūgštimi. Būtent  maisto produktų tema ir kelia visuomenėje daugiausia pasipriešinimo diskusijų. Svarbiausia siekiama, kad būtų aiški maisto produktų sektoriaus apsauga ir aiškios maisto produktų rinkos reguliavimo taisyklės. Šiuo metu mažos pieno produktų kainos veda prie to, kad pasirinkus tokią strategiją jokiu būdu neišgyvens mažosios Europos Sąjungos įmonės.

Siekiant palyginti JAV bei ES įmonių pajėgumus panagrinėkime cukraus gamybą. JAV tokių fabrikų yra 27, o ES 78. Izogliukozės (skystojo cukraus iš kukurūzų) gamyba JAV yra 8 milijonai tonų, t. y. 42 procentai visos izogliukozės gamybos rinkos. Būtent cukraus gamybos rinkos liberalizavimas privedė prie to, kad nuo  2009 metų buvo uždaryta 80 cukraus gamybos fabrikų, o darbo vietų neteko 20 000 darbuotojų. Visgi tai nesumažino cukraus kainos vartotojams. Ši strategija gaminti cukrų iš kukurūzų, o taip pat importuoti genetiškai modifikuotus kukurūzus yra nauja didžiųjų multinacionalinių koncernų strategija. Izogliukozės kaina yra maždaug 60 procentų mažesnė negu gaminant cukrų iš cukranendrių bei cukrinių runkelių.

  • Užimtumas ir bendras ekonominis poveikis

Tokiose sutartyse kaip TTIP, CETA ir pan. visiškai nieko nekalbama apie užimtumą, socialinių standartų gerinimą arba darbuotojų teises. Taip pat kaip ir nekalbama apie „laisvąją prekybą“, o tik apie muitų sumažinimą, nes jie didžiąja dalimi nuimami arba yra labai žemi, kaip pavyzdžiui automobilių gamybos sektoriuje. Pavyzdžiui, transporto priemonių muitai siekia tik 2,5 procento. Iš tiesų planuojamose prekybinėse sutartyse stiprinamos tik įmonės. Standartų ir kokybės reguliavimo panaikinimas tarp JAV ir ES bei mažos darbo sąnaudos JAV įtakoja gamybos perkėlimą ir darbo užmokesčio dempingavimą. Baiminamasi, kad kartu su TTIP bus nenormalus spaudimas darbo sąlygoms. Laisvosios prekybos sutartys prieštarauja socialiai atsakingos, solidarios Europos idėjai.

Kaip konkreti alternatyva dominuojančiai laisvosios prekybos politikai siūloma regioninės gamybos stiprinimas, darbo laiko trumpinimas, žmogaus teisių tobulinimas ir kova su socialiniu dempingu.

  • Demokratija ir teisinė valstybė

Investuotojų apsauga. Užsienio investuotojai – dažniausiai tai vėlgi dideli koncernai – įgyja teisę skųsti valstybę privatiems arbitražo teismams, jeigu, jų manymu, su jais elgiamasi neteisingai. CETA sutartyje šis instrumentas su privačiais arbitražo teismais yra įtrauktas, o dėl TTIP dar deramasi. Europos Komisijai laisvosios prekybos sutarčių priešininkai padarė didžiulį spaudimą, todėl vietoje privačių arbitražo teismų buvo pasiūlyta steigti investicinį teisingumo teismą, kuriame dirbtų paskirti teisėjai, apmokami valstybės lėšomis. Pagrindinėje teisėje, kai užsienio investuotojai skundžia valstybę, niekas nesikeičia. Investuotojų apsauga smarkiai pakeičia teisinės valstybės principus – atsiranda speciali teisė nedidelėms įmonių grupėms. Taip nubaudžiamos vidaus rinkoje arba „tik“ ES gaminančios/eksportuojančios įmonės ir priešingai. Tačiau koncernai ir jų finansiniai interesai atsiranda tokiame pačiame lygmenyje kaip ir valstybė, o tokiu būdu „paminami“ viešieji interesai.

Investuotojų apsauga daro labai didelį poveikį demokratijai – koncernai kreipiasi į teismą dėl nuostolių atlyginimo dėl prarasto pelno laikantis aplinkosaugos, sveikatos apsaugos įstatymų netgi dėl įstatymiškai numatyto minimalios algos pakėlimo. Šalyse, kurios jau daugelį metų vartoja šiuos instrumentus, sukaupta didelė patirtis, kai koncernai, grasindami skundais, sutrukdo įvesti panašius įstatymus.

Reglamentuojanti kooperacija, reglamentuojančios kooperacijos taryba – šis instrumentas yra jau numatytas CETA sutartyje. Iš esmės yra numatyta sukurti tarybą, kuri patikrintų esamus ir būsimus įstatymus, ar jie nesudaro kliūčių ES prekybai su Kanada ir JAV.

Tarybą turėtų sudaryti Europos Komisijos bei Kanados (JAV)  administracijos atstovai, taigi komisarai ir ministrai. Parengiamąjį darbą atlieka institucija, kurioje dirba tarnautojai iš atitinkamų šalių. Suinteresuotos šalys turi būti informuotos apie būsimus įstatymus ir tokiu būdu įtraukiamos į procesą. Kai tuo tarpu dabar pirmenybė teikiama dideliems koncernams. Dabar galima pagrįstai kalbėti, kad šių institucijų pagalba bus suteikta galimybė koncernams nuo pat pradžių dalyvauti nacionalinių arba ES įstatymų projektų kūrime, prieš  juos pateikiant.

CETA ir TTIP turi šias išlygas:

Reketo išlyga. Bet koks liberalizavimas, kuris įvyksta po sutarties sudarymo, pavyzdžiui, paslaugų srityje, automatiškai tampa sutarties dalimi.

Atidėjimo išlyga. Bet koks įvykęs liberalizavimas negali būti grąžinamas atgal. Liberalizavimo faktas turi būti užfiksuotas.

Skėtinė išlyga. Skėtinė išlyga iš tikslo šalies reikalauja gerbti visus įsipareigojimus užsienio investuotojams, netgi ir tuo atveju, jeigu jie nėra užfiksuoti investuotojų apsaugos sutartyje, tačiau yra, pavyzdžiui, tiesioginėje sutartyje tarp šalies ir atskiros įmonės. Konkrečiai tai reiškia, kad (tariami) tokių atskirų sutarčių pažeidimai gali būti apskųsti tarptautiniams arbitražo teismams.

Taigi rinkimai šalyse tampa beprasmiai, kadangi būsimos vyriausybės, turinčios galbūt kitų politinių idėjų, negali atšaukti įvykusio liberalizavimo fakto. Joms tiesiog uždedami tramdomieji marškiniai.

Kokia prekybos politika reikalinga, kad stiprėtų teisinė valstybė ir stiprėtų demokratija?

Prekybos politika

  • Kitokios prekybos politikos klausimas turėtų tapti kitokio ekonominio modelio vizijos dalimi. Tai vizija, kuri siektų socialinių, ekologinių ir demokratinių tikslų, kurių pagrindas turėtų būti geras gyvenimas visiems, o tuo pačiu socialinių, politinių, ekonominių ir kultūrinių žmogaus teisių įgyvendinimas bei jų laikymasis, kaip ir mūsų pragyvenimo šaltinių užtikrinimas.
  • Tokio „kitokio ekonomikos modelio“ pagrindiniai elementai tarp kitko yra apsirūpinimas maistu, vietos ekonomikos stiprinimas bei vietos prekybos skatinimas.
  • Europos ekonominės politikos pagrindas turėtų būti ne skatinimas tapti globaliai konkurencingiausiu regionu, o tokiu regionu, kurio pagrindas yra visuomenės gerovė, socialinis teisingumas, ekologinis tvarumas, demokratijos ir teisinės valstybės plėtra. Geras gyvenimas Europoje visiems negali būti kuriamas žmonių ar gamtos kituose, ne ES regionuose, sąskaita. Jie turi tokią pat teisę į gerą gyvenimą kaip ir mes.
  • Prekybos politika ir investavimo taisyklės turėtų tarnauti šiems tikslams.
  • Tam tikros sritys neturėtų būti susijusios su prekybos politika, kaip pavyzdžiui, visas paslaugų sektorius turi grįžti atgal į pradžią: taisyklės, kurios turi poveikį prekybai kroviniais.

Viešosios paslaugos

Viešosios paslaugos yra labai įvairios. Valstybėse jos labai skirtingai organizuojamos ir kontroliuojamos. Netgi privatūs, ne pelno siekiantys paslaugų tiekėjai gali siūlyti viešąsias paslaugas. Ar paslaugos teikiamos privačiai ar viešai, apsprendžia reikalavimai ir poreikiai. Pagrindinė problema iškyla  ES liberalizavimo darbotvarkėje. Daugelis viešųjų institucijų priemonių ir paslaugų arba nepriklausomų užduočių yra neįtrauktos arba perkamos ir iš dalies atliekamos pelno siekiančių įmonių. Viešasis sektorius iš privačių tiekėjų samdo paslaugas brangiau, o pastarieji gauna didelius pelnus. Labai svarbu, kad būtų tinkamai  informuojama apie paslaugos tiekėjus, o taip pat ir apie paslaugos tiekimo sąlygas. Siūlomos kainos turi būti kontroliuojamos. Tam tikros viešosios paslaugos privalo būti užtikrintos konstituciniu požiūriu. Sveikata, socialinės tarnybos ir švietimas turi būti išimtos iš sutarties.

Tam kad galima būtų įvertinti pokyčius ir galimybes, būtina įvairiapusiška informacija. Priklausomai nuo sutarties sąlygų yra įvairių galimybių. Juk liberalizavimas nereiškia tuo pačiu ir privatizavimo, o tik apibrėžia paslaugų teikimo sąlygas. Profesinėms sąjungoms iškyla uždavinys kovoti su politikais įprastomis priemonėmis. Būtina pasinaudoti įprastais ryšio kanalais. Profesinės sąjungos privalo informuoti visuomenę bei darbuotojus. Labai aiškiai turėtų būti perteikta žinia, kad laisvosios prekybos sutartis pakenks mūsų bendriesiems interesams, neigiamai paveiks atlyginimus, gyvenimo ir darbo sąlygas.

Alternatyvus prekybos mandatas

Alternatyvus prekybos mandatas buvo suteiktas intensyvaus pilietinės visuomenės konsultavimo visoje Europoje procese. Ne kiekvienai detalei tekste buvo pritarta. Paremtas buvo tik bendras požiūris. Mes visi turėtume dalyvauti debatuose dėl prekybos ir investicijų politikos Europos Sąjungoje. Alternatyvaus prekybos mandato pagrindas: demokratiniu būdu kontroliuojama prekybos ir investicijų politika.

Siekiant teisingos, demokratinės visuomenės, mes turėtume keisti ne tik Europos Sąjungos prekybos ir investicijų politiką. Mes turėtume keisti būdą, kaip turėtų būti priimami sprendimai prekiauti. Piliečiai privalo reikalauti demokratiškai kontroliuojamos prekybos ir investicijų politikos.

 

Esminės problemos

  • Slaptos derybos: derybos tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių vyksta už uždarų durų. Iki baigiantis deryboms, neprieinama informacija apie derybinę poziciją, tame tarpe ir sutarties tekstas abiejų pusių visuomenėms, nors prekybinės sutartys ne mažiau svarbios negu viešai diskutuojami įstatymai.
  • Prekybos ir investicijų politika nerenkamų instancijų rankose: Europos prekybos politikai vadovauja Europos Komisija. Ši institucija nėra renkama. Tik Komisijai suteikta teisė inicijuoti prekybos politiką, siūlyti prekybos įstatymus ir vesti derybas. Nei piliečiai, nei Europos parlamentas, nei nacionaliniai parlamentai tokios teisės neturi. Europos parlamento vaidmuo apsiriboja paskutiniu variantu po derybų dėl prekybos sutarties pasibaigimo balsuoti „taip“ arba „ne“.
  • Tariamos piliečių apklausos: pasitaiko, tačiau retai, kad Europos Komisija suteikia piliečiams galimybę išsakyti savo nuomonę tam tikromis temomis. Netgi ir tokiais atvejais diskusijos vyksta labai techniškai ir dažniausiai laisvosios prekybos naudai. Be to, jos neturi jokio formalaus statuso, kuris galėtų paveikti politiką.
  • Tuo tarpu koncernų lobistams Europos Komisija sudaro galimybes prieiti prie „jautrios“ informacijos apie prekybos derybų eigą. Šios informacijos gauti, deja, grupės, atstovaujančios visuomenės interesams, neturi galimybių. Be to, Komisija leidžia verslo atstovams daryti nepagrįstą įtaką formuojant prekybos politiką – išimties tvarka šimtai koncernų atstovų susitinka už uždarų durų. Dėl šios priežasties Europos Sąjungos pozicija derybų dėl prekybos klausimais aiškiai įtakojama koncernų. Tai veda prie rezultatų, kurie netarnauja Europos piliečių interesams.
  • ES prekybos sutartis faktiškai sudaroma negrįžtamai: prekybos ir investicijų sutartis labai smarkiai apriboja būsimas demokratines visuomenės apsisprendimo galimybes, kadangi apriboja politines pasirinkimo galimybes, suteikdamos koncernams pasaulinio masto galias mesti iššūkius įstatymams. Prekybos sutartį sunkiau pakeisti negu įprastus nacionalinius įstatymus ir tai gali privesti prie labai didelių reikalavimų atlyginti nuostolius.

Kaip mes to siekiame?

– Užtikrinti skaidrumą ir viešumą: visos derybinės pozicijos ir tekstų projektai turi būti tuojau pat viešinami. Komisijos, valstybės narės ir parlamentai turėtų nuolatos turėti prisijungimą prie informacijos apie susitikimus ir susirašinėjimą tarp atsakingųjų asmenų, parlamentarų ir lobistų, kad galėtų supažindinti visuomenę apie tuos, kurie bando įtakoti derybas dėl prekybos sutarčių.

–  Parlamentų vaidmens stiprinimas: mūsų alternatyvos išeities taškas yra Europos Komisijos vaidmens apribojimas ir parlamentų stiprinimas visose sprendimų priėmimo ir derybų proceso fazėse. Pagrindinis demokratijos principas yra tai, kad politinius sprendimus priima žmonės ir jų išrinkti atstovai, tai prekybos ir investicijų politikos neturėtų apspręsti tik institucijos.

– Pilietinės visuomenės dalyvavimo užtikrinimas. Siekiant užtikrinti aukščiausią įtraukimo ir dalyvavimo lygį, nacionaliniai parlamentai turėtų užtikrinti gausų pilietinės visuomenės dalyvavimą nacionaliniu lygiu. Tik nacionaliniai parlamentai ir Europos parlamentas gali inicijuoti derybų dėl prekybos procesus.

Bet prieš pradedant įvadinį procesą, kartu su pilietinės visuomenės  organizacijomis turi būti atliekamas plataus masto, nepriklausomas, skaidrus „poreikių patikrinimas“, įtraukiant visų Europos sąjungos valstybių nevyriausybines organizacijas, profesines sąjungas ir kitas reprezentatyvias institucijas.

Tuo pačiu metu turi būti atliekami poreikių patikrinimai partnerio šalyje tam, kad būtų nustatyta, ar apskritai yra prasmė sudaryti tokią sutartį, ir kiek tai tarnaus viešajam interesui.

Parlamentai nuolat turi vesti klausymus apie derybų pažangą, kai tik pateikiamas sutarties tarp Komisijos ir  šalies partnerės projektas.

Alternatyvaus prekybos mandato pagrindas yra demokratiniu būdu kontroliuojama prekybos ir investicijų politika.

Alternatyvaus prekybos mandato santrauka:

  1. Maitinimas

Mums reikia maisto produktų, kurie būtų palankūs mūsų sveikatai ir smulkiems ūkininkams. Tie produktai turėtų padaryti galą badui pasaulyje.

Tam, kad būtų pasiekti šie tikslai, ES turėtų išlaikyti maitinimosi suverenitetą, atsargiai derėtis dėl laisvosios prekybos sutarčių, remti regionines rinkas, gerinti jų savarankiškumą.

  1. Darbuotojų teisės

Mes siekiame sukurti daugiau tvarkingų darbo vietų visame pasaulyje, todėl skatiname tokią prekybos politiką, kuri tarnauja darbuotojų teisėms. Norint to pasiekti, ES turi iš anksto įvertinti prekybos sutarčių poveikį darbuotojams ir nuolat patraukiant atsakomybėn investuotojus užtikrinti darbuotojų teises tarptautiniu mastu, sudaryti sąlygas steigtis profesinėms sąjungoms ir garantuoti laisvą asmenų judėjimą.

  1. Politinė veiksmų laisvė ir žmogaus teisės

Mes siekiame, kad žmogaus teisės turėtų pirmenybę lyginant su ekonominiais, verslo interesais. Siekiant šio tikslo, ES turės pakeisti savo prekybos politiką, kad būtų suderinti įsipareigojimai žmogaus teisėms, kad prekybos sutartys niekuomet netaptų politinių žaidimų objektu.

  1. Užsienio investicijos

Mes siekiame, kad užsienio investicijos tarnautų teisingesnei ir ilgalaikei atskirų asmenų ir bendruomenių ateičiai. Siekiant šio tikslo, ES turėtų nutraukti tas investicines sutartis savo šalyse narėse, kurios prieštarauja priimančių šalių įstatymams. Reikalaujame, kad būtų gerbiamos, saugomos ir užtikrinamos žmogaus teisės.

  1. Bankai ir finansų sritis

Mes norime, kad finansų sritis būtų griežtai reguliuojamas sektorius, teikiantis esmines finansines paslaugas visiems ir prisidedantis prie teisingesnės ir tvaresnės visuomenės kūrimo. To siekiant, Europos Sąjunga be kita ko turėtų užtikrinti finansinį stabilumą, panaikinti „mokesčių rojus“, užtikrinti, kad visas be išimčių finansinis sektorius būtų skaidrus, ir nutrauktų tas laisvosios prekybos sutartis, kurios numato finansinio sektoriaus liberalizavimą.

  1. Žaliavos

Mes norime teisingesnio ir nuolatinio resursų naudojimo. Siekiant šio tikslo ES privalo išsikelti aiškius tikslus mažinant resursų sunaudojimą, užtikrinant, kad žaliavos, kurias ES importuoja ir naudoja, neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidimo, liautis versti laikytis taisyklių, draudžiančių naudoti žaliavų eksportą iš kitų šalių, restruktūrizuoti jų pramonę ir ekologinę bazę, kai tuo tarpu produkcija bus susieta su socialine ir natūralia aplinka, o taip pat apriboti tarpnacionalinių žaliavų sektoriaus įmonių galią ir dydį.

  1. Klimato pokyčiai

Mes norime radikalių pokyčių anglies dvideginio išmetimo srityje. Siekiant šio tikslo, be kita ko, ES privalo: atsisakyti nevykusios trašų prekybos leidimų sistemos, išsikelti privalomus ir griežtesnius energijos taupymo tikslus. Jeigu prekybos trąšomis leidimų iki 2030 būtų siekiama sumažinti iki 60 procentų, augtų investicijos į naujus procesus ir technologijas, būtų kuriamos darbo vietos.

  1. Viešosios paslaugos

Mes visi norime priėjimo prie aukštos kokybės viešųjų paslaugų, kurios tarnautų visuomenės plėtrai, kovotų prieš nelygybę ir skatintų socialinę pažangą. Siekiant šių tikslų ES, be kita ko, savo veiklą turėtų nukreipiant nuo aršių ekonominių interesų, siekiančių viešųjų paslaugų liberalizavimo, į viešųjų paslaugų garantijas.

  1. Viešieji pirkimai

Mes norime, kad viešųjų pirkimų užduotys tarnautų kuriant ir išlaikant sveikesnes regionines ekonomines struktūras, skatintų teisingesnės, įtraukios visuomenės kūrimą ir užtikrintų aplinkosaugą. Siekiant šių tikslų, ES privalo viešuosius pirkimus organizuoti taip, kad jie taptų įrankiu, skatinančiu socialinį teisingumą. Be to, būtina užtikrinti, kad visuomenė turėtų laisvą priėjimą prie viešųjų pirkimų tikrinimo išvadų ir komentarų. Būtina užbaigti didžiųjų įmonių dominavimą.

  1. Intelektinė nuosavybė

Mes norime, kad intelektinė nuosavybė taptų žmogaus ir vartotojų teisių, konkurencingumo, asmenybės apsaugos plėtros tikslais. Siekiant šių tikslų įgyvendinimo, ES privalo reikalauti visiško piliečių dalyvavimo, naudoti tik tokias priemones, kurios remtųsi skaidriais tyrimais, inicijuoti ilgalaikį moratoriumą dėl autoriaus ir su jomis susijusių teisių išplėtimo, nustatant patentų galiojimo terminus, skatinti laisvą, taikią, atvirą programinę įrangą.

Iš vokiečių kalbos išvertė Janina Matuizienė