NAUJIENOS

Ekspertai įvertino tarnautojų algų šuolį: kas rėkė, tas gavo, o kiti pamiršti

Aukščiausio rango tarnautojų algų augimą sveikina ir ekonomistai, ir profesinės sąjungos, tačiau pastebi, kad pamiršti liko mažiausiai uždirbantys biudžetininkai: kultūros, socialinių darbuotojų, iš dalies ir mokytojų indėlis į visuomenės gerovę liko neįvertintas.

 

15min penktadienį paskelbė skaičiavimus, kad daliai aukšto rango valstybės tarnautojų algos į rankas nuo šių metų gerokai didėja dėl pakeistų koeficientų ir darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad viešojo sektoriaus atlyginimų augimas šiemet bus didesnis nei 10 proc. – gerokai sparčiau nei privačiame sektoriuje. Tačiau, anot ekonomisto, viešojo sektoriaus darbuotojų algos pernelyg mažos, kad būtų konkurencingos su privačiu sektoriumi, todėl augimas sveikintinas. Tik reikia šalinti neefektyvumą, atsisakyti nekompetentingų darbuotojų, paskirtų dėl politinio protekcionizmo ar nepotizmo.

Profesinių sąjungų atstovai pastebi, kad atlyginimų augimo išsireikalavo tie, kas labiausiai „rėkė“, tuo tarpu kultūros ir socialiniai darbuotojai liko užmiršti – dėl to gali kilti naujų streikų. Jie pasigenda subalansuoto požiūrio į visus atlyginimus – nei vienas 15min pakalbintas profesinės sąjungos vadovas viešojo sektoriaus atlyginimų sistemos nepavadino teisinga.

N. Mačiulis: specialistų atlyginimų kėlimas yra sveikintinas

N. Mačiulis patikina, kad atlyginimų kėlimas bent iš dalies išspręs problemą dėl aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo į viešąjį sektorių ir valstybės tarnybą. „Pats principas, man atrodo, yra labai sveikintinas, nes turėjome labai daug pavyzdžių, kai skirtingose valstybės tarnybose reikia labai kvalifikuotų specialistų, bet dėl valstybės tarnybos įstatymo, dėl riboto finansavimo ten galima mokėti visiškai rinkos situacijos neatitinkantį atlyginimą. Tai reiškia, kad labai sudėtinga pritraukti kvalifikuotų specialistų, kurie privačiame sektoriuje gauna daug didesnį darbo užmokestį“, – paaiškina N. Mačiulis.

Pasak jo, teisingas yra siekis, kad valstybės tarnyboje galėtų būti įdarbinti „ne prastesni nei vidutiniai darbuotojai“, siekiant, kad jie tinkamai atliktų funkcijas. „Tikrai ne vieną pavyzdį girdėjome apie didžiulę darbuotojų kaitą: pvz., STT funkcinių technologijų specialistai, Konkurencijos taryboje buvo problema, kad iš esmės teisininkai ar kiti specialistai gali uždirbti tokį atlyginimą, už kurį sutinka dirbti tik ką tik studijas baigęs jokios patirties neturintis asmuo“, – sako N. Mačiulis. Dalis atlyginimų augimų tarnautojams gali būti ir nepelnyti, nepagrįsti jų darbo pasiekimais. N. Mačiulis to nesureikšmina. „Įsivaizduokime tokią situaciją, kad iš tiesų yra pasamdyti darbuotojai, kurie neturi tinkamų kompetencijų, tinkamos motyvacijos atlikti savo darbą. Tai ar geriau leisti jiems mokėti mažesnį atlyginimą, ar vis tik geriau sukurti sistemą, kad tokie darbuotojai neliktų valstybės tarnyboje? Aš manau, kad tokius darbuotojus įšaldyti viešajame sektoriuje, kad ir su mažesniu atlyginimu, nėra geras sprendimas. Geriau jau užbrėžti tą minimalaus atlyginimo kartelę, užtikrinti, kad dėl kiekvienos darbo vietos viešajame sektoriuje bus konkurencija, ir kad norės įsidarbinti aukštos kvalifikacijos specialistai“, – sako N. Mačiulis. Anot jo, lygiagrečiai turėtų būti sprendžiama problema, kai nekvalifikuoti specialistai gauna darbą dėl politinio protekcionizmo ar nepotizmo. „Tokiam darbuotojui tikriausiai reikėtų ne mažesnį atlyginimą mokėti ir laukti, kad pats išeitų, o tiesiog rasti būdų įvertinti jo darbą ir kompetencijas – jei tai yra savo darbo funkcijas netinkamai atliekantis darbuotojas, jį pakeisti tuo, kas gali atlikti darbą tinkamai“, – sako N. Mačiulis.

Prognozė: viešojo sektoriaus atlyginimai augs daugiau nei 10 proc.

N.Mačiulis vertina, kad viešojo sektoriaus atlyginimų augimas dėl priimtų pakeitimų ir darbuotojų trūkumo šiemet bus dviženklis. „Viešojo sektoriaus atlyginimų augimas šiemet greičiausiai viršys 10 proc.“, – sako N.Mačiulis. Palyginimui, Finansų ministerija prognozuoja, kad visame ūkyje atlyginimai šiemet augs apie 7,2 proc. Šiuo metu viešojo sektoriaus atlyginimų vidurkis Lietuvoje siekia apie 948 Eur prieš mokesčius, kai privataus sektoriaus – 930 Eur, rodo Statistikos departamento 2018 m. III ketv. duomenys.

„Reikia turėti omenyje, kad statistika truputėlį iškreipta, nes viešajame sektoriuje visiškai nėra šešėlio, o privačiame sektoriuje oficialus darbo užmokestis yra dalinai sumažėjęs, nes 15-20 proc. darbo užmokesčio privačiame sektoriuje vis dar gaunama neoficialiai, tai yra vokeliuose. Dėl to skirtumas tarp privataus ir viešojo sektoriaus yra didesnis“, – patikina ekonomistas. Yra ir daugiau priežasčių, kodėl privataus sektoriaus atlyginimų vidurkis mažesnis: čia didesnė dalis mažos kvalifikacijos darbų, už kuriuos mokamas žemas atlyginimas.

„Jeigu mes lyginame tų viešojo sektoriaus specialistų atlyginimą su privataus sektoriaus specialistų atlyginimais, tai atotrūkis yra milžiniškas ir kai kuriais atvejais dvigubai didesnis darbo užmokestis buvo privačiame sektoriuje. Tai čia būtina buvo spręsti tą problemą, nors visuomenė ir ne visuomet supranta tą problemą ir galvoja, kad valstybės tarnautojams yra mokama per daug, įskaitant ir kai kuriems valdžios atstovams, pareigūnams“, – sako N. Mačiulis.

Profsąjungos vadovė siūlė streikuoti

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė pasigenda subalansuotumo nustatant viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus: gerai, kad daliai auga, bet ką daryti kitiems? „Iš tiesų tai nėra taip gerai viskas subalansuota, kadangi yra dideli skirtumai tarp žemesnės grandies valstybės tarnautojų ir aukštesnės ar aukščiausios. Didžiuliai skirtumai, nes labai skiriasi koeficientai. (…) Nėra patenkinti žmonės viešajame sektoriuje atlyginimais – jie tiesiog palygina savo atlyginimą, kolegų atlyginimą, palygina darbo krūvius, kad jie vienodi, o atlyginimai skiriasi.“, – sako I. Petraitienė.

Ji vertina, kad ir valstybės tarnautojams atlyginimai pernelyg neaugo. „Jei turėjome didžiausią koeficientą – 20, dabar jis augo iki 22. Tai ypatingai neauga. Be abejo, dabar, profesinės sąjungos derėjosi su įstatymų rengėjais, ir Valstybės tarnybos įstatymą pagal mūsų siūlymus daug kur keitė. Mes irgi norime, kad atlyginimai valstybės tarnautojams būtų didesni“, – sako I. Petraitienė.

Tačiau didžiausias profesinių sąjungų rūpestis, anot jos, yra patys mažiausi atlyginimai, kurių neišjudina vos didėjantis bazinis dydis, o ir koeficientai neperžiūrimi. Itin kuklius atlyginimus uždirba socialiniai darbuotojai, kultūros darbuotojai. „Jei mokytojų atlyginimai Lietuvoje siekia 107 proc. vidutinio atlyginimo (VDU), tai socialinių darbuotojų atlyginimas, lyginant su VDU, yra tik 77 proc. Tai aš dažnai pagalvoju, jeigu socialiniai darbuotojai būtų iniciatyvūs, imtųsi organizuoti streiką ir kaip mokytojai paliktų savo darbo vietas, aš nežinau kas čia dėtųsi su tais globotiniais, neįgaliaisiais, sergančiaisiais. O jiems tai tikrai reikėtų streikuoti, nes 77 proc. VDU tokiame darbe yra neadekvačiai mažai. (…) Reikėtų visuotinio socialinio darbuotojų streiko“, – atsidūsta I. Petraitienė. Pavyzdžiui, C lygio kvalifikuotų darbuotojų valstybės ir savivaldybių įstaigose mažiausi pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai prasideda nuo 3,31 – padauginus iš 173 eurų bazinio dydžio tebūtų gautas 572 eurų atlyginimas prieš mokesčius, tik vos didesnis nei minimalus atlyginimas (MMA – 555 Eur). „Mes dedame pastangas, kad viešasis sektorius negautų tų žemiausių kategorijų, tikrai stengiamės ir turime netgi kolektyvines sutartis. Pavyzdžiui, Muitinės departamente – kad mažiausia kategorija būtų 7, kai anksčiau buvo 5. Tad dabar iš tikrųjų šiek tiek ūgtelėjo koeficientai“, – sako I. Petraitienė. Ji viliasi, kad Vyriausybės sudaryta darbo grupė viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui numatys ilgalaikę perspektyvą iki 2025 m. ir bus atrasta bendrų sutarimų.

R. Garuolis: didinimas neteisingas, kai nėra sistemos

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis esamus atlyginimų didinimus vadina neteisingais, „nes nėra sistemos“. Pasak jo, jei anksčiau sistema buvo paremta baziniu dydžiu, kur proporcijos buvo daugmaž išlaikytos, tai viskas pasikeitė nuo 2008 m., kai sumažino bazinį dydį ir dešimtmetį jis nebuvo didinamas. „Per tą laiką kainos pakilo, išaugo uždarbiai privačiame sektoriuje, o čia neaugo. Atlyginimai viešajame sektoriuje augo tik dėl įvertinimo – už stažą, gerą darbą, po truputį kai kurie koeficientai kilo, ir tai išbalansavo visą sistemą“, – sako R. Garuolis. Jis piktinasi, kad dabar atlyginimai auginami tiems, „kurie garsiausiai rėkia“. „Pernai prasidėjo. Ateina grupės, Specialiųjų tyrimų tarnyba ar Valstybės saugumo departamentas, sako, mums reikia pinigų – jiems duoda pinigų. Taip sistemą išbalansuoja dar labiau. Mes siūlėme sutvarkyti taip, kad sistema būtų aiški ir pastovi. Jei infliacija paaugo – tai ir skirti tiek pat lėšų“, – sakė R. Garuolis. Šiemet keliais eurais padidintas bazinis dydis, anot jo, nieko nepakeičia, prieš tokį didinimą profesinė sąjunga protestavo. „Jei infliacija yra 2,5 proc., o bazinis dydis didinamas 1,3 proc. tai reiškia, kad atlyginimai mažėja. (…) O koeficientai – vėl pakaitaliojo, padidino, kategorijas šen bei ten pakelia, bet nėra sistemos. Tuomet kyla konfliktai. Kas dabar triukšmauja – tie ir gauna. Kas netriukšmauja – triukšmaus vėliau, bet jie (Vyriausybė – 15min) taip sutaupo pinigų tam tikram laikotarpiui. Tačiau normaliam vystymuisi nėra jokios naudos – darbuotojai išeina arba jie neapsidirba“, – tikina R. Garuolis.

Anot jo, šiuo metu jau ruošiasi streikuoti kalėjimų medikai – o jei nestreikuos, išeis iš darbo. „Marijampolėje svarsto uždaryti kalėjimo ligoninę, nes nesuranda gydytojo. Kybartuose vėlgi – padarė operaciją vyr. gydytojai ir jos 2 mėnesius nebus. Tai ten prasidės kalinių streikai“, – pavyzdžiu balanso nebuvimą iliustruoja R. Garuolis. Anot jo, viešojo sektoriaus finansavimui skiriama per mažai lėšų, koeficientai nustatyti neproporcingi. „Socialiniai darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu gauna koeficientą – 4, na tai čia tuoj neatsiras darbuotojų. (…) Kam saugoti kalinius, jei tu gali eiti pagalbiniu darbuotoju Alytuje ir gauti 800 eurų laisvai be jokių rūpesčių“, – stebisi R. Garuolis.

I. Ruginienė: būtina atkreipti dėmesį į mažiausius koeficientus

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė taip pat tikina, kad šiuo metu svarbiausia išspręsti problemą dėl pačių mažiausių atlyginimų, „Šiai dienai mes nededame tiek energijos į viršutinius koeficientus. Mums labai svarbu patys yra žemutiniai koeficientai. Taip, valstybės tarnautojams buvo peržiūrėti koeficientai ir jų atlyginimai iš tikrųjų šiemet augs, kas yra labai gerai. (…) Bet mes kalbame ir apie žmones, kurie gauna patį mažiausią koeficientą – tai socialiniai darbuotojai, kurių ribos yra pačios žemiausios“, – sako I. Ruginienė.

Vertindama visą viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo tvarką, ji taip pat įžvelgia netolygumų. „Vienam sektoriuje koeficientai sudėlioti pakankamai neblogai, o kitiems, mes matome, kad iš tiesų per mažai. Ir dar tos žirklutės (koeficientų intervalas tai pačiai pareigybei – 15min) mus šiek tiek neramina“, – sako I. Ruginienė. Anot jos, negali būti tai pačiai pareigybei koeficientas ir 6, ir 12 – tokios „žirklės“ (1038–2076 Eur prieš mokesčius) yra per didelės. „Įstaigų vadovams yra didelė laisvė tą patį darbą dirbančiam žmogui, tai pačiai pareigybei, skirti vieną ar kitą atlyginimą“, – sako I. Ruginienė. Ji patikina, kad Vyriausybės darbo grupėje didžiausias dėmesys skiriamas kultūros ir socialiniams darbuotojams, „kurie iš tikrųjų yra nuskriausti“.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/ivertino-biudzetininku-atlyginimus-kas-reke-tas-gavo-o-socialiniai-darbuotojai-pamirsti-662-1089870?copied

Ernestas Naprys

15 min. verslo žurnalistas