NAUJIENOS

Algų augimas: tarnautojui – 50–100 eurų, įstaigos direktoriui – 500 eurų „į rankas“

Valstybės tarnybos įstatymas visu gražumu atsiskleidžia tik dabar. Nuo Naujųjų metų kai kurių valstybinių įstaigų direktoriai prie atlyginimo gali prisidėti ir po 500 eurų į rankas. Eiliniams tarnautojams atlyginimai didės 30-100 eurų, o kartais ir daugiau, atskleidžia paviešinta Vidaus reikalų ministerijos skaičiuoklė. Lietuvoje neliks jokios įstaigos, kur vadovas į rankas negautų bent 1700 eurų – taip siekiama dėl vadovų konkuruoti su verslu. 

 

Įsivaizduokite, kad 10 metų dirbate kurios nors valstybinės įstaigos direktoriumi ir nebuvote pernelyg įvertintas už savo kompetenciją. Pernai gruodį jūs uždirbote apie 1820 eurų „į rankas“, o jau šį sausį gausite 2245 eurų atlyginimą, tai yra 425 eurais didesnį.

Jei esate ką tik įdarbintas vadovas, neturintis jokio stažo ir nespėjote pernai įgyti jokios kvalifikacinės klasės – šiemet jums atlyginimas gali padidėti net 536 eurais ir uždirbsite 2041 eurą „į rankas“.

Jei 10 metų esate eilinis tarnautojas institucijoje, pavyzdžiui, vyriausiasis specialistas kurioje nors iš ministerijų, pernai uždirbęs 912 eurų – sausį jūsų atlyginimo pokytis sieks 100 eurų ir gausite 1012 Eur algą „į rankas“, jei pensijų fonde nekaupėte ir nekaupsite.

Tai netgi ne patys didžiausi tarnautojų atlyginimų pokyčiai, kuriuos pateikia naujausia Vidaus reikalų ministerijos (VRM) paskelbta darbo užmokesčio skaičiuoklė.

VRM specialistai patikino, kad skaičiuoklė skaičiuoja teisingai. Bet yra daug „bet“ – ne visi scenarijai realūs. Anot VRM specialistų, daugumai atlyginimų augimas sutilps tarp 30 ir 300 eurų.

Skaičiuoklė rodo, kad mažiau atlyginimai augs tiems specialistams, kurie turėjo aukštas pareigybės kategorijas ir aukštas kvalifikacines klases (priedus).

Tačiau jei specialistas pernai turėjo itin žemą pareigybės kategoriją ir atlyginimą, bet solidžiai skambančias pareigas, jo atlyginimo augimas gali siekti ir kelis šimtus eurų, mat dabar atlyginimą nulems pareigos ir darbovietė.

Kai kuriais atvejais įstaigos gali būti įspraustos į rėmus ir atlyginimus auginti net per 50 procentų, jei susidėtų keli nepalankūs faktoriai, rodo keli skaičiuoklėje išbandyti scenarijai.

Vis tik ekspertai siūlo kol kas susilaikyti nuo išankstinių vertinimų ir palaukti faktinių atlyginimų duomenų.

„Minimalius“ valdininkų atlyginimus didins priedai

Naujasis Vyriausybės tarnybos įstatymas įvedė „minimalius“ atlyginimus pagal atskiras pareigybes. Taip pat pareiginiams atlyginimams uždėtos ir lubos, tačiau jas gali kilstelti įvairūs priedai.

Seimo kancleris negalės uždirbti mažiau nei 2303 eurų „į rankas“, ministerijos kancleris ar viceministras – 2041 eurą „į rankas“, ministro pirmininko patarėjas negaus mažiau nei 1957 eurų „į rankas“. Tai vieni iš didžiausių valdininkų pareiginių atlyginimų.

O mažiausi tarnautojų atlyginimai: 475 eurų „į rankas“ gaus specialistai, padėjėjai ar sekretoriai regionuose.

Viena iš dažniausių tarnautojų pareigybių – vyriausiasis specialistas – negalės uždirbti mažiau nei 854 eurus „į rankas“, jei dirba ministerijoje ar kitoje didžiausioje įstaigoje, arba ne mažiau 710 eurų, jei dirba III grupės įstaigoje.

15min publikacijos apačioje pateikia ir visą tarnautojų atlyginimų lentelę.

Tačiau šie „minimalūs“ atlyginimai gali būti ir dar didesni – už įvairius nuopelnus numatyti priedai. Be to, algos koeficientas nebūtinai turi būti minimalus – jį galima didinti.

Norint tiksliai apskaičiuoti konkretaus asmens atlyginimo pokytį, būtina įvertinti jo stažą, anksčiau turėtą pareigybės kategoriją, kvalifikacinę klasę, įstaigą.

Pavyzdžiui, 30 metų kokiai nors nereikšmingai trečios kategorijos įstaigai vadovaujantis direktorius nuo sausio uždirbs ne mažiau nei 2204 eurus.

Mat už stažą kas metus pridedama po 1 procentą pareiginio atlyginimo.

Tai dar ne viskas. Jei tarnautojas ką nors pavaduoja, jam privaloma mokėti 10-40 proc. priedą prie pareiginės algos. Jei tarnautojas gavo papildomų užduočių, viršijančių krūvį, jam taip pat turi būti skirtas 10-40 proc. pareiginės algos priedas.

Viena iš šių priemokų tarnautojui gali būti mokama ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui.

O jei esate pavyzdingas valstybės tarnautojas, kartą per dvejus metus galite gauti ir 1-2 atlyginimų piniginę išmoką „už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus“, rašoma įstatyme.

VRM: atlyginimą lemia daug faktorių

VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamento Politikos skyriaus patarėjas Adrianas Mečkovskis 15min patikino, kad jokių klaidų skaičiuoklėje nėra, o atlyginimai vadovams pakeisti būtent dėl to, kad kitu būdu jų į valstybės tarnybą neįmanoma prikviesti.

„Ši skaičiuoklė yra pakankamai individuali, skirta valstybės tarnautojui pagal jo realią buvusią kategoriją, klasę, stažą, įstaigos grupę, kitus parametrus – jam tada tiksliai parodys“, – sako A. Mečkovskis.

Anot jo, gali būti, kad įvedus netikslius duomenis skaičiuoklė parodys itin didelių prieaugių, nors realybėje tokių atvejų nebūtų, pvz., pernai pirmą pareigybės kategoriją turėjusių vadovų.

„Mažiausias pokytis, kokį aš esu asmeniškai šioje skaičiuoklėje matęs – tai 30 eurų, o didžiausias, kokį esu matęs – tai 340 eurų“, – teigia A. Mečkovskis.

Tačiau skaičiuodamas kartu su 15min jis pripažino, kad gali būti ir didesnių prieaugių. 

„Gali būti. Nes dabar pareiginių algų koeficientų intervalai yra pakankamai dideli, dėl to ir darbo užmokestis kyla“, – sako A. Mečkovskis. 

Priėmus naują Valstybės tarnybos įstatymą, nuo šių metų iš esmės keičiasi tarnautojų atlyginimų skaičiavimai: nebeliko pareigybinių kategorijų, jas pakeitė pareigybių grupės su platesniais intervalais. Nebeliko ir kvalifikacinių klasių, kuriomis anksčiau būdavo didinamas atlyginimas 15, 30 ar 50 procentų. O įstaigų 5 grupės susitraukė iki III grupių. Pasak A. Mečkovskio, buvusi IV ir V grupė „realiai pavirto III grupe“.

Be visų šių pokyčių dar buvo pakeistas ir pareiginės algos bazinis dydis. Nuo sausio jis siekia 173 eurus vietoje 170,79 Eur. Didinant buvo nuogąstaujama, kad tarnautojų atlyginimų augimas neatpirks infliacijos. Su šiuo dydžiu susieti ir mokytojų atlyginimai.

„Atlyginimas priklauso nuo daugybės faktorių. Gali būti vyriausiasis specialistas, turėjęs 12-ą, einamiausią kategoriją, II klasę ir II įstaigų grupę. Tokie vyr. specialistai sudaro apie 80 proc. visų valstybės tarnautojų“, – sako A. Mečkovskis ir parodo, kad jų atlyginimas teaugtų apie 30 eurų. 

Siekia pritraukti kompetentingų vadovų

VRM atstovas aiškina, kad darbo užmokesčio sistema buvo peržiūrėta siekiant viešąjį sektorių ir valstybės tarnybą padaryti konkurencingesne privačiajam sektoriui.

„Nes jei dabar įstaigos vadovas nori skelbti konkursą, na, tarkime, į to paties vyr. specialisto pareigas, turėdamas koeficientų intervalą jis gali pasirinkti. Pavyzdžiui, skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, gali uždirbti nuo 10 iki 16,5 bazinių dydžių. Vadovas atrankos metu gali pats nuspręsti, kokį atlyginimą konkrečiai pasirinkti. Jei jam reikia kokio IT skyriaus vedėjo, kurie rinkoje yra brangūs, jus gali nustatyti ir 16,5 koeficientą. Kita vertus, jei kito skyriaus vedėjas įperkamas už mažesnę kainą, jis gali konkurso metu nustatyti ir žemesnį koeficientą“, – aiškina A. Mečkovskis.

Anot jo, anksčiau atlyginimai būdavo „įkalti“ į kategorijos dydį, dėl to būdavo sunku pritraukti kandidatus į valstybės tarnybą.

„Dabar įstaigų vadovams atrišamos rankos prisikviesti į valstybės tarnybą pretendentus ir toliau juos motyvuoti to intervalo ribose“, – aiškina VRM atstovas.

V. Nekrošis: geriems vadovams reikia atlyginti, bet už ką mokėti prastiems?

Politologas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nekrošis, patikina, kad geriems vadovams turi būti tinkamai atlyginta, tačiau jam nesuprantama, už ką daug mokėti reikėtų prastiems vadovams.

„Reikėtų paskaičiuoti darbo užmokesčio didėjimą ne tik absoliučiais skaičiais, bet ir procentais – dėl didesnės bazės vadovams atlyginimas auga daugiau. Tačiau, taip, jis santykinai auga daugiau nei specialistams. Tai yra labai gerai, nes mūsų valstybės tarnyboje darbo užmokesčio sistema buvo labai plokščia, su santykinai nedidele diferenciacija tarp specialistų ir vadovų“, – apžvelgia V. Nekrošis.

Anot jo, „dabar mes turime per daug pakankamai prastų vadovų, kad jiems mokėtumėm žymiai daugiau“, dėl to profesorius siūlo įvesti aukštesniąją valstybės tarnybą.

„Ar Lietuvos vadovai nusipelno didesnio atlyginimo pagal savo veiklos rezultatus? Manau, kad nusipelno didesnio diferencijavimo dėl didesnės atsakomybės ir poreikio vadovų pareigybes padaryti patrauklesnes. Pavyzdžiui, niekas nenori tapti nauju Vidaus reikalų ministerijos kancleriu. Tačiau mes Lietuvoje neturime aukštesniosios valstybės tarnybos, kur vadovui būtų keliami aukštesni reikalavimai dėl lyderystės, ir kur būtų deramai atlyginama už rezultatus“, – sako V. Nekrošis.

Kol kas, pasak politologo, valstybės tarnybos darbo užmokesčio sistema Lietuvoje vis tiek išliks plokščia, lyginant su ES institucijomis ar kitų pažangių šalių administracijomis.

15min pakalbino kelis kitus ekonomistus, tačiau jie tikino nesusipažinę su VRM skaičiuokle. Jie pažymėjo, kad dabar valstybės tarnautojai kone įprastai gauna maksimalius priedus už kvalifikaciją, todėl realūs atlyginimų pokyčiai gali nebūti dideli – buvę priedai bus nubraukti. Be to, įstaigos turės ieškoti išeičių, kaip suvaldyti atlyginimų augimą, galbūt netgi atsisakyti dalies darbuotojų.

„Palaukime, kol pasirodys oficialūs atlyginimų augimo duomenys, tada juos galėsime ir vertinti“, – siūlė vienas ekonomistas ir pažymėjo, kad dalis specialistų didelių pokyčių gali ir nepajusti.

Reikia įvertinti ir tai, kad dalį atlyginimo augimo lems mokesčių reforma – VRM skaičiuoklė šios dalies neišskiria. Taip pat atlyginimą „į rankas“ nulems pasirinkimai dėl pensijų kaupimo, NPD dydis.

Ž. Šilėnas: mažos įstaigos vadovas pateks tarp 10 proc. daugiausiai uždirbančiųjų

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas abejoja tokia atlyginimų kėlimo praktika, tačiau patikina dar detaliai skaičiavimų nenagrinėjęs.

„Svarbiausias, klausimas, aišku, būtų „kodėl“. Ar valstybės tarnyba nekonkurencinga specialistams, ar vadovams? Jei teisinga jūsų prielaida, kad vadovams atlyginimai didėja itin daug, tada kyla klausimas, kas labiau tikėtina, ar kad specialistas išeis iš ministerijos į privatų sektorių, ar vadovas?“ – stebisi Ž. Šilėnas. 

Anot jo, didinant atlyginimus reikia ieškoti ir būdų didinti efektyvumą – mažinti dirbančiųjų skaičių.

„Dar 2016 metų Viešojo sektoriaus ataskaitos išvada nr.1 yra ta, kad Lietuvoje, lyginant su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), dirba neproporcingai daug žmonių.

15min skaičiavimais, Lietuvoje nelieka jokios valstybės įstaigos, kur vadovas neuždirbtų bent 1696 eurų į rankas.

„Toks dydis jau neabejotinai patenka į TOP 10 atlyginimų Lietuvoje“, – truktelėjo pečiais Ž. Šilėnas.

„Sodros“ duomenimis, pernai lapkritį iš viso 67 tūkstančiai apdraustųjų Lietuvoje uždirbo daugiau 1520 eurų į rankas ar daugiau.

Ernestas Naprys

15 min.