NAUJIENOS

Išsakytos pastabos dėl LR valstybės tarnybos įstatymo

Dar kovo pabaigoje, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, išsiuntė raštą LR Seimui, „Dėl Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596“, teigdama, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūlomos nuostatos kelia susirūpinimą: profesinių sąjungų, galinčių veiksmingai prisidėti prie socialiai atsakingos visuomenės kūrimo, teisės nepagrįstai siaurinamos.

Lietuvos Seimo Socialinių reikalų ir Darbo komitetas jau pradėjo svarstyti Valstybės tarnybos įstatymo projekto, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto, Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo ir juos lydinčių įstatymų projektus.

Šiuos įstatymus komiteto posėdyje, įvykusiame balandžio 11 d. pristatė Vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Komiteto darbe dalyvavo Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotoju profesinės (LVTPS) sąjungos pirmininkė I. Petraitienė, pavaduotoja R. Kisielienė ir LVTPS valdybos narys V. Punelis.

Nors įstatymų rengėjai atsižvelgė į LVTPS pasiūlymus, tačiau pirmininkė išreiškė nepasitenkinimą, kad įstatyme nėra įteisinta galimybė valstybės tarnyboje sudaryti kolektyvines sutartis  ir kad sprendimų teisė vienašališkai teikiama tik įstaigos, organizacijos vadovui: darbuotojų  priėmimo į darbą, darbuotojų vertinimo galimybes.

Susidaro įspūdis, kad tik vienvaldis darbdavys turi teisę spręsti įstaigos, organizacijos problemas ir tik jis rūpinasi darbo rezultatais. Apie tai, kad turėtų vykti socialinis dialogas, kad su darbuotoju atstovais turėtų būti aptariamos ir sprendžiamos kolektyvo problemos, į demokratiją vis žengiančioje Lietuvoje – nėra net užuominos.

Tai kokią Valstybės tarnybą kuriame? Paklusnią, neturinčią savo nuomonės ar  mąstančią, kompetetingą ir laisvą. Apsispręskime pagaliau.

Pasiūlymai VTĮ projektui 2018

Pateikiame Marijampolės savivaldybės administracijos profesinės sąjungos pakeitimus ir pasiūlymus dėl  Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo:

Išnagrinėjusi gautą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą, Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga teikia pastabas šiam projektui:

1. Negalime sutikti su įstatyme planuojama nuostata, kad valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) priklauso nuo institucijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičiaus. Būtent pagal tai institucijos skirstomos į grupes, kaip kad yra nustatyta įstatymo projekto 2 priede „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai“. Tai ydinga nuostata, nes, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, konkretus valstybės tarnautojas privalo kokybiškai atlikti jam pavestas funkcijas.

Be to, institucijose, aptarnaujančiose didesnę teritoriją, būna daugiau tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų. Ir priešingai, mažesnę teritoriją aptarnaujančios institucijos visada turi mažiau darbuotojų, tačiau privalo užtikrinti, kad būtų teikiamos visos viešosios paslaugos ir vykdomos kitos konkrečiai institucijai pavestos funkcijos. Tokiu būdu, mažesnėse (mažesnį skaičių gyventojų aptarnaujančiose) institucijose vienam darbuotojui būna pavedama vykdyti daugiau ir įvairesnių funkcijų ir pareigų, kurios reikalauja didesnės specifinių žinių ir gebėjimų įvairovės.

Siūlome apskritai atsisakyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes, juolab, kad net ir toje pačioje grupėje esančių valstybės tarnautojų algų koeficientams (baziniais dydžiais) nustatomos  intervalo ribos.

2. Siūlome siaurinti valstybės tarnautojų algų koeficientų (baziniais dydžiais) intervalus, nes tai sudaro galimybes labai smarkai diferencijuoti algas tas pačias funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams. Kokiu principu tokia diferenciacija bus vykdoma, įstatymas nenustato, todėl praktiškai bus taikoma praktika „patinka – nepatinka“, savas – ne savas“, „partijos narys – nepartinis – ne tos partijos narys“ ir t.t.

3. Ypač kritikuotina įstatyme numatoma nuostata, kad kuo žemesnė pareigybė, tuo didesnis algų koeficientų intervalas (pvz., savivaldybės administracijos direktoriaus algos koeficiento intervalo ribos yra 16,2–20, skirtumas tik 1,23 karto, tuo tarpu eilinio specialisto algos koeficiento intervalo ribos yra 4 – 9,5, taigi, skirtumas jau  2,38 karto. Tokia nuostata dar labiau įtvirtina atotrūkį tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų ir valstybė, įgyvendindama įstatymo nuostatas, tokią ydingą tendenciją dar labiau sustiprintų.

Siūlome:

3.1. nustatyti tokius valstybės tarnautojų algų koeficientų intervalus, kad didžiausia ir mažiausia pareigybei taikomos algos koeficiento reikšmės skirtųsi ne daugiau, kaip 1,5 karto;

3.2. nustatyti tokius valstybės tarnautojų algų koeficientus, kad daugiausiai (koeficientas 23) ir mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų algų skirtumas būtų ne didesnis, nei 2,5 karto (mažiausias koeficientas tada būtų 9,2). Dabartiniame įstatymo projekto variante numatyta, kad skirtumas sudaro net 5,75 karto (23/4).

LVTPS informacija