NAUJIENOS

Reforma – prieštaringa

Prezidentė Dalia Grybauskaite pasirašė ilgai rengtos valstybės tarnybos pertvarkos įstatymus, nors anksčiau teigė, kad ji „pradedama ne nuo to galo“. Gal jau pavyko užčiuopti teisingą reformos galą ir ji duos naudos?

 

Šalies vadovė, anksčiau kritikuodama valstybės tarnybos pertvarką, teigė, kad pirmiausia reikėtų aiškiai apibrėžti tarnautojų funkcijas ir nustatyti, kiek darbuotojų reikia joms atlikti, o jau tada imtisreformos. Ar tai padaryta? – paklausėme Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkės I. Petraitienės.

Iš tiesų pirmiausia reikia apskaičiuoti, kokių ir kiek specialistų reikia jiems deleguotoms funkcijoms atlikti. Bet jei viskas lieka po senovei, darbo apimtis nesikeičia, sunkiai įsivaizduoju, ką įmanoma pertvarkyti.

Lietuvoje mažėja gyventojų skaičius. Natūralu, kad reikės mažiau ir tarnautojų, biudžetinio sektoriaus darbuotojų.

Todėl pritartume numatomam valstybės tarnautojų mažinimui, jei pertvarka būtų aiški, skaidri ir suderinta su darbuotojų profesinėmis sąjungomis. Bet to ir pasigedome.

Ar ši pertvarka buvo rengiama nesikalbant su profesinėmis sąjungomis?

Mes buvome pakviesti į Vyriausybę, bet ten mus tik informavo, kaip bus pertvarkoma valstybės tarnyba, o į įstatymų rengimo darbo grupes mūsų atstovų neįtraukė.

Susitikome su Vidaus reikalų ministerijos vadovu Eimučiu Misiūnu. Jis pareiškė, kad valstybės tarnybos įstatymų projektai buvo derinami su verslo sektoriumi.

Nieko nesakytume, jei valstybės tarnautojus tiesiogiai liečiantys teisės aktai būtų derinami ir su mumis, tada būtume atsvara verslo interesams, bet profesinių sąjungų pozicijos kažkodėl nenorėta girdėti.

Ar buvo įsiklausyta į verslininkų  nuomonę?

Taip, tai keista, net pristatant įstatymų projektus Seimo Socialinių reikalų komitete, kur ir aš buvau pakviesta, ministras E. Misiūnas tiesiai , kad visą valstybės tarnybos pertvarką derino su privačiu sektoriumi

Ką tai reiškia? Ar ką užsakė verslas, tą ir darė? Mums tai tiesiog akibrokštas.

Nuo 2009 metų krizės valstybės tarnautojams sumažinti atlyginimai, o per tą laiką dar sumenkino realų jų uždarbį. Dauguma darbuotojų neturi galimybės dirbti ir papildomai, išskyrus nedidelę dalį, nes tam reikia specialaus leidimo. Tad situacija valstybės tarnyboje ir biudžetiniame sektoriuje tiesiog apgailėtina.

Bet gal, kaip aiškina Vidaus reikalų ministras, pertvarka leis padidinti tarnautojų algas sumažinus išpūstą valstybės tarnybą?

Žadėti žada, bet pažiūrėsime, kaip bus iš tikrųjų. Kalbant, kad sumažinus etatų skaičių bus sutaupyta pinigų, pirmiausia reikia atsakyti, kas atliks atleistų žmonių darbą, jei funkcijos bus tos pačios.

Bet šiuo požiūriu niekas nesikeičia-paliktas toks pat visokių pažymų, ataskaitų, tyrimų krūvis.

Neteisinga manyti, kad tarnautojai turi nedaug darbo. Pati daug metų dirbau valstybės tarnyboje, gal kai kas joje ir lengviau sukasi, bet gerai žinau, kad daugybė darbuotojų neturi kada akių atitraukti nuo popierių ar kompiuterio. Tenka pasilikti įstaigoje ir po darbo.

Pertvarka numato, kad vadovai turės daugiau galios spręsti, kiek bus mokama pavaldiniams. Ar nėra grėsmės, kad įstaigose bus dar didesnio pataikavimo viršininkams atmosfera?

Gal apmokėjimo sistema kiek keičiasi, bet ir anksčiau vadovai turėdavo įtakos darbuotojų atlyginimui, o didelės demokratijos čia niekada nebuvo. Atsižvelgiama į darbo sudėtingumą, kokybę.

Tačiau pati esu girdėjusi, kaip vadovas sako pavaldiniams: „Jūs visi turite daug darbo, tad visiems vienodai ir bus mokama“.

Aišku, tokia padėtis neskatina labiau stengtis.

Nežinau, ar dabar jau atsiras kokie nors svertai, kaip suinteresuoti darbuotojus kuo geriau dirbti.

Vis dėlto realybė tokia: viską lemia, koks mokos fondas skiriamas įstaigai.

Dabar įsigaliojusi praktika beveik visiems darbuotojams taikyti vidutinį koeficientą, kad niekas nesijaustų nuskriaustas, ir tik vienam kitam kiek aukštesnį ar žemesnį.

Abejoju, ar čia kas nors keisis.

Numatoma, kad valstybės tarnautojams turės atlyginti jo sprendimais padarytą žalą. Kaip vertinate tokią nuostatą?

Jeigu bus daug atvejų, kai tarnautojui teks iš savo kišenės atlyginti žalą, jie bijos imtis atsakomybės.    Juk anaiptol ne visada nuostolių dėl sprendimų atsiranda iš piktos valios.

Gali būti atvejų, kai sunku numatyti pasekmes. O kam tada rizikuoti- geriau stumdyti sprendimo priėmimą iš vieno kabineto į kitą.

 

Valdas Bartasevičius

Lietuvos ryto korespondentas