NAUJIENOS

Mobingas – intrigantų pinklės darbe

Ar teko jums kada nors pajausti, kad darbe esi nereikalingas, tau grasinama, tu esi visokiais būdais žeminamas prieš darbuotojus, prieš klientus, švelniai tariant – terorizuojamas. O konkrečiai – patiri tokį spaudimą, tokį pažeminimą, tokią nepagarbą, mobingą, jog net negali patikėti, kad taip gali būti.  

 

Baisu, kai tavo viršininkas geriau išmano, ką tu darbe galvoji, ką ketini nuveikti, kokia tavo psichika, kuo tu sergi ir primygtinai liepia pasitikrinti sveikatą. Ką ten liepia, jis parašo įsakymą pasitikrinti sveikatą, nurodo pas kokį gydytoją turi kreiptis, ir įspėja, kad  patikrinimo išvadą paimsi ne tu, o jis, tavo viršininkas. Ir išties imi manyti, kad gal tavo sveikata sušlubavo, o ypač galvos srityje. Na, o gal, vis dėl to, sveikatos problemų turi tavo viršininkas?

Tik kai susiklosto tokia situacija ir susijusi ji, konkrečiai su tavimi, imi svarstyti, ar trauktis ir ieškoti darbo kitur, ar nepasiduoti spaudimui, kovoti dėl savęs, dėl savo teisių teismuose ir įrodinėti, kad tavo viršininkas ne visada teisus.

Netikit, kad taip yra Lietuvoje?

Deja, Dianos, Rokiškio socialinės paramos centro vyriausios socialinės darbuotojos ir jos kolegių pasakojimai atskleidė, kokį psichologinį smurtą arba vadinamąjį mobingą ji patyrė šioje įstaigoje. Mobingas – tai tikslinis, sisteminis, ilgą laiką pasikartojantis kolegų elgesys darbovietėse. Jo tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors kolegą, sumažinti jo savivertę, atriboti nuo kolektyvo ir galiausiai priversti jį palikti darbo vietą.

Kodėl kilo konfliktas darbe, žino tik  šios dvi moterys: buvusi Rokiškio socialinės paramos centro direktorė Audronė  Kaupienė ir to paties centro vyriausioji socialinė darbuotoja Diana Kietienė.

Gal direktorė išsigando stiprios konkurentės, kuri Socialinių darbuotojų dienos proga prieš keletą metų pristatyta apdovanojimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje? O gal direktorė turėjo tikslą įdarbinti, tikėtina, savo gerą pažįstamą, nušalindama Dianą ir į jos vietą priimdama  socialinio darbo patirties neturinčią, nė dienos socialinio darbo nedirbusią lojalią darbuotoją? Gal su Diana norėta susidoroti kaip su  šios organizacijos profesinės sąjungos pirmininke?

Bet šiandien šios priežastys nebesvarbios. Svarbu, kokiais metodais šis konfliktas plėtotas, kiek įtraukta žmonių ir institucijų. Konflikte dalyvavo net organizacijos  „Maisto bankas“ darbuotojai, žiniasklaida. Tikėtina, kad pagal darbdavio užsakymą Lietuvos ryto televizijos laidoje „Lietuvos ryto reporteris“ Dianą „nuteisė“ už „Maisto bankui“ paaukotų produktų iššvaistymą. Žurnalistai net nesivargino paanalizuoti, kas iš tiesų kaltas šiame konflikte, kokios pasekmės bus nukentėjusios Dianos sveikatai, jos šeimai, kolegoms darbe, kokia bus teismo nutartis.

Todėl, rodyti tokius, tikėtina, užsakomuosius, reportažus, kai dar neaiški teismo baigtis – baustina. Žurnalistai turėtų Dianai atlyginti moralinę žalą.

Rokiškio socialinės paramos centro direktorė su palaikymo komanda (o pataikaujančiųjų jai netrūko), tikėjosi, kad jų sukurptas planas, išgyvendinti Dianą, pavyks. Deja, Dianos nekaltumas – įrodytas. Rokiškio teismas grąžino moterį į darbą, į tas pačias vyriausiosios socialinės darbuotojos pareigas, jai išmokėta kompensacija.

Direktorė suprato, kad intrigomis, melu ir savo galių prieš darbuotojus demonstravimu, nepasieks savo tikslų, todėl paliko Rokiškio socialinės paramos centrą, pakeitė darbo vietą.

Negi jau pasiekėme Lietuvoje evoliucijos vystymosi lubas ir nukritome iki primityviausios džiunglių gyventojų elgsenos? Kai viešajame sektoriuje dirbantis vienas iš vadovų pamynė visas moralės normas ir pagarbą kitam žmogui, šiuo atveju savo kolegai, darbuotojų atstovui. Imi manyti, kaip buvusiai vadovei seksis dirbti kitoje įstaigoje, su kitu kolektyvu, su kitais klientais?

Tokie darbo santykiai vyrauja kai kurių rajonų viešojo sektoriaus įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kai meras, savivaldybių darbuotojai, kitų organizacijų darbuotojai surišti giminystės, draugystės, kaimynystės ar dar kokiais kitokiais ryšiais.

Gal jau laikas būtų keisti savivaldybių rinkimų, priėmimo į darbą tvarkas, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę dirbti jam priimtiną ir sugebėjimus atitinkantį darbą, kad nebūtų tokių istorijų, kaip nutiko Dianai, o kaltieji būtų baudžiami. Įstatymų leidėjai, Seimo nariai, atsigręžkite pagaliau į žmogų Lietuvoje!

O darbuotojai daugiau pasitikėkite, stokite į profesines sąjungas, nes jos, reikalui esant, atstovaus ir gins jūsų teises.

Irena Petraitienė

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų

įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė