A. Sakalas. Kieno gyvenimą lengvina naujasis Darbo kodeksas: darbdavių ar samdomųjų

A. Sakalas. Kieno gyvenimą lengvina naujasis Darbo kodeksas: darbdavių ar samdomųjų

Priminsiu, kad Darbo kodeksas yra viena iš socialinio modelio komponenčių, bet jau dabar iš jo galima prognozuoti koks bus visas socialinis modelis, kurį, tikėtina, patvirtins tik kita vyriausybė po Seimo rinkimų.
 

Naująjį Darbo kodeksą, kaip tvirtina Vyriausybė, paruošė mokslininkai, todėl abejoti jų kompetencija lyg ir nederėtų. Neabejoju, kad kodekso rengėjai detaliai išstudijavo demokratinių valstybių darbo kodeksus, vieni kurių atspindi neo-liberalias, kiti – socialdemokratines nuostatas.
Pirmieji iš jų leidžia darbdaviams dominuoti darbo rinkoje, nelaikant samdomųjų darbuotojų lygiaverčiais partneriais, o tik darbdaviams reikalinga paklusnia darbo jėga. Tuo metu socialdemokratinis Darbo kodekso modelis daro abu rinkos partnerius: darbdavius ir samdomuosius lygiateisiais partneriais. Sprendžiant iš paties naujo Darbo kodekso turinio, mokslininkams buvo artimesnis neo-liberalų siūlomas modelis. Tokios nuomonės laikosi ir Respublikos Prezidentė: „Paskubomis nueita ekstremalaus neoliberalizmo keliu, kuris 27-aisiais nepriklausomybės metais įteisina darbdavių dominavimą ir pamina pažeidžiamiausių darbuotojų poreikius“.

Nesiimu nagrinėti, kodėl taip įvyko. Ar patys mokslininkai buvo neo-liberalių nusiteikimų, ar taip buvo jiems suformuluota užduotis parengti tokį modelį, kuris padėtų verslui greičiau plėstis netgi ribojant samdomųjų darbuotojų teises. Esą, tai ir naujos investicijos, ir naujos darbo vietos, ir BVP prieaugis. Ir, aišku, didesni pelnai verslininkams.
Na, o kaip samdomieji? Jiems irgi pagerės gyvenimas, nors dar ne šiandien. Ir net ne rytoj, bet neapibrėžtoje ateityje. Vaizdžiai tariant, samdomiesiems yra žadama “soti porytdiena”.
Bet juk valgyti norisi jau šiandien. Gal todėl atsirado daug piliečių, kurie nepatenkinti naujuoju Darbo kodeksu ir savo jausmus reiškia įvairiomis formomis.
Nepatenkinta juo ir Lietuvos Respublikos Prezidentė, kuri vetavo tas kodekso nuostatas, kurios siaurina samdinių teises.
Tuo tarpu koalicinės Vyriausybės premjeras sako dėsiąs visas pastangas, kad Prezidentės veto būtų atmestas. O protestuotojus prieš tokį kodeksą kaltina jo net neskaičius. Nesiteikia Vyriausybės premjeras net pasikalbėti su jais ir išsklaidyti jų abejones. Jie laikomi atskalūnais, nuo kurių policija saugo Vyriausybės rūmus apjuosdami juosta „STOP“ . Prieita net iki to, kad protestavusius socialdemokratus keletas įtakingų LSDP Prezidiumo narių siūlė net išmesti iš partijos.
Tuo tarpu Vyriausybės nepasamdyti mokslininkai Darbo kodekso kūrėjų darbą vertina labai skeptiškai. Štai VU Sociologijos katedros vedėjo profesoriaus Arūno Poviliūno nuomonė: „Kodekso mintis aiški – sumažinti darbo kainą, palengvinti ir atpiginti darbo jėgos atleidimą. Vyraujantis neo- liberalizmas, verslą sureikšminantis diskursas – visa tai kuria pasaulį, kuriame nepatogu būti.“
Danske Bank Baltijos šalių analitikas Rokas Grajauskas teigia: „naujasis Darbo kodeksas taip pat yra žmonių nesaugumo atspindys, kadangi galvojama, kad dirbtinomis teisinėmis priemonėmis įmanoma užsitikrinti didesnį saugumą darbo vietoje“.
Tiek Respublikos Prezidentės, tiek minėtų ekspertų nuomone ši Vyriausybė Lietuvoje vykdo neo-liberalią politiką. Iš tiesų, peržiūrint Vyriausybės nuveiktus svarbiausius darbus galima tvirtinti, kad tik minimalaus atlygio padidinimas yra grynai socialdemokratinis žingsnis.
Tuo tarpu kiti sprendimai, kaip antai: neapmokestinamų pajamų lygio didinimas, pensijų kompensavimas ir kiti panašūs Vyriausybės sprendimai skirti visiems, o ne tik nesuvedantiems galo su galu. Todėl tvirtinti, kad jie yra socialdemokratiniai, gali tik akiplėšos arba nesuprantantieji socialdemokratijos piliečiai. Tuo metu šios dienos socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė jau nebekalba apie tokią grynai socialdemokratinę priemonę kaip pajamų mokesčio progresinis tarifas. Todėl tenka pripažinti, kad ši Vyriausybė jokios socialdemokratinės politikos nevykdo.
Respublikos Prezidentės veto svarbus ir kitu aspektu. Jis privers Seimo socialdemokratų frakcijos narius pagaliau apsispręsti, ar jie yra socialdemokratai, ar tik raudona rože pasipuošę neo-liberalai.
Jei jie neo-liberalai, tai balsuos už Respublikos Prezidentės veto atmetimą. Jei jie dar socialdemokratai – tai pritars Prezidentės siūlomoms Darbo kodekso pataisoms.
Balsavimo rezultatai parodys, ar LSDP vadovai ir kiti įtakingi LSDP nariai pradeda gydytis nuo neo-liberalizmo užkrato, ar jie ir toliau bus de jure socialdemokratai, o de facto- neo-liberalai. Tada Lietuva pagarsėtų unikaliu reiškiniu, kada LSDP socialdemokratams vadovauja neo-liberalai.

 

 
 
Aloyzas Sakalas,
Komentarai išjungti.