BADAUJANTYS: KAM MUMS VALDOVŲ RŪMAI, KAI PAPRASTI ŽMONĖS ALKANI VAIKŠTO

BADAUJANTYS: KAM MUMS VALDOVŲ RŪMAI, KAI PAPRASTI ŽMONĖS ALKANI VAIKŠTO

Rugsėjo 22–osios 9 valandą vakaro aplankėme badaujančiųjų prie Seimo Rūmų Šiaulių apskrities ugniagesių palapinę. Priekiu į Seimo viešbutį pastatytoje palapinėje išvydome keturis vyrus, susisukusius ant sulankstomų lovų. Sujaukėme tylą, vyravusią palapinėje, tačiau badaujantieji gynėsi, kad tiesiog įdėmiai stebėjo seimo narių gyvenimą 3D formatu. Jie yra pirmoji bado akcijos komanda, kuri turi išsilaikyti iki šios dienos 12 valandos. Juos pakeis Alytaus policija.
Kaip jaučiatės? Ar pavargote? – teiravosi badaujančiųjų Balsas.lt
Gerai, nepavargom, mes įpratę, esame užsigrūdinę, – optimistiškai atsakinėjo ugniagesiai.
O valgyt norit?
Norim, o turit? Viena žurnalistė jau prisižadėjo ryt 12 valandą mums savo pagamintų kepsnių atvežti. Tuoj ir Jūs gausite užduotį.
Pašmaikštavę, ugniagesiai ėmė diskutuoti rimtomis temomis.
Paklausti, ar imtųsi drastiškų priemonių, jei jų reikalavimai nebus patenkinti, ugniagesiai gūžčiojo pečiais ir prisipažino, kad kreiptųsi į teismus, tačiau savo pareigų vykdymo neišsižadėtų. Vyrai išreiškė savo susižavėjimą kitų Europos valstybių, tokių kaip Prancūzija, Graikija, rengtais mitingais, į kuriuos susirinko daugybė aktyvių žmonių. Lietuvių mentalitetas, jų manymu, kitoks – istoriškai taip susiklostė, kad jie pratę būti užguiti, tylėti, laukti, kol kas kitas kažką už juos padarys.
Prakalbę apie norimą tvarką, šiauliečiai pagyrė Kretingos savivaldybę. „Pinigus, kuriuos savivaldybė gavo iš Finansų Ministerijos, skyrė vien atlyginimams, o technikos remonto, degalų ir išlaikymo išlaidas pasiėmė ant savo pečių. Vadinasi, ten yra gaspadorius, kuris nesukčiauja“, – spėliojo vyrai.  Šiaulių apskrityje situacija bauginanti – biudžeto neužteko dviejų mėnesių atlyginimams, kai ugniagesio alga siekia tik 600 Lt. „Technika labai pasenusi, kai mūsų mašinos ZIL važiuoja į kalną, vaikai su dviračiu jas aplenkia“.
Kalbėdamiesi apie tai, kad apie Lietuvos pareigūnų problemas turėtų sužinoti platesnė pasaulio dalis, nepastebimai perėjome prie politikos. „Man atrodo, kad premjerui nerūpi niekas, nė vienos srities jis nekuruoja. O kam mums tie Valdovų rūmai reikalingi, kai paprasti žmonės alkani vaikšto? – tėškė jauniausiasis iš ugniagesių.
Pokalbio pabaigoje priėjome prie bendros išvados, kad patys turime užaugti, kad kažką pakeistume.

Balsas.lt

 

Komentarai išjungti.