Biudžetininkų laukia permainos: atlyginimų sistema keisis iš esmės

Biudžetininkų laukia permainos: atlyginimų sistema keisis iš esmės

 
Jei laiku bus parengtas ir priimtas naujas įstatymas, jau kitais metais turėtų keistis biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimo skaičiavimo tvarka. Vidutiniškai jų alga gali didėti apie 60 eurų per mėnesį.

Tarnautojų profesinė sąjunga palankiai vertina šią jau seniai siūlytą iniciatyvą vienodinti karjeros tarnautojų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką. Tačiau kol projekto nėra esą sunku pasakyti, ar problemos bus išspręstos. Vis dėlto kai kurie ekspertai skeptiškai vertina Vyriausybės planus ir perspėja, kad su valdininkais nebūtų kaip Graikijoje.
 
Priedai ir už pripažinimą
Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto medžiagoje nurodoma, kad dabartinė darbuotojų darbo apmokėjimo sistema yra „išbalansuota, susidariusios didelės, nepagrįstos disproporcijos tarp skirtingų sričių darbuotojams taikomų tarnybinių atlyginimų koeficientų dydžių“.

Kadangi algos skiriamos pagal skirtingų ministrų įsakymus, jų dydis dabar gali skirtis ir tris kartus: pavyzdžiui, švietimo įstaigų vadovų atlyginimai svyruoja nuo 408 eurų iki 1540 eurų, o socialinių įstaigų vadovų – nuo 386 iki 822 eurų.

Be to, argumentuojama, jog „darbuotojų darbo užmokestis nėra siejamas su metiniais veiklos rezultatais, darbo apmokėjimo sistema nemotyvuoja ir neskatina darbuotojų siekti geresnių rezultatų“.
 
Taigi pasiūlyta nustatyti, kad visų biudžetininkų (išskyrus nekvalifikuotus) pareiginę algą sudarytų pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji būtų skaičiuojama nustatytus koeficientus dauginant iš bazinio dydžio, kuris dabar yra 130,5 eurų. Ne daugiau kaip 50 proc. pastoviosios dalies sudarytų kintamoji, kuri „priklausys nuo praėjusiais metais pasiektų rezultatų“. Atsižvelgiant į darbuotojų išsilavinimą jų pareigybės bus skirstomos į keturis lygius.
 
Biudžetinių įstaigų vadovų algos priklausys nuo institucijos darbuotojų skaičiaus (iki 50 darbuotojų, 51–200 ir per 200) ir vadovavimo patirties. Įstaigų padalinių vadovų ir specialistų – nuo išsilavinimo, profesinio darbo ir vadovavimo patirties.
 
Priemokos darbuotojams už „papildomą darbo krūvį“ galės siekti iki 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Tačiau bendra priemokos ir algos kintamosios dalies suma negalės viršyti 50 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies.

Už „gerą darbą“ ir „vienkartines ypač svarbias užduotis“ darbuotojams ir vadovams bus galima skirti premijas, neviršijančias pastovios algos dalies dydžio.
Nors daug kas turėtų būti sureguliuoti nauju įstatymu, Strateginio komitetas siūlo, kad iki 10 proc. institucijų darbuotojų būtų papildomai skatinami pagal Vyriausybės tvarką. Ji būtų taikoma „trūkstamų profesijų specialistams“, „nacionaliniu ir tarptautiniu mastu“ pripažintiems arba darbo rinkoje trūkstamiems darbuotojams. Tokiems asmenims algos pastovios dalies koeficientas galėtų būti didinamas 65 proc. Jeigu pagal naują įstatymą kuriam nors darbuotojui alga sumažėtų, jam ir toliau būtų mokamas tokio paties dydžio atlyginimas, kurį jis gavo iki tol.
 
Būsimos tvarkos įgyvendinimui iš valstybės biudžeto kitąmet planuojama skirti 84 mln. eurų. Jie atiteks maždaug 118 tūkst. darbuotojų – taigi vidutiniškai po 711 eurų per metus arba beveik 60 eurų per mėnesį kiekvienam.
 
Galėjo priimti jau seniai
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė teigiamai vertino ketinimus vienodinti karjeros tarnautojų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus.
„Iš tikrųjų dabar yra labai dideli skirtumai tiek apmokėjimo prasme, tiek socialinių garantijų prasme. Jeigu iš tikrųjų priims tą įstatymą, kuris yra parengtas ganėtinai senai ir, atvirai pasakius, nežinau, koks dabar yra galutinis rezultatas, galutinis projektas, tai būtų sveikintina“, – DELFI sakė ji.
Pasak pirmininkės, atitinkamas įstatymo projektas buvo parengtas prieš daugelį metų, buvo suskaičiuota, kiek kainuotų jo įgyvendinimas, tačiau tada „Vyriausybė truputėlį atsitraukė“.
„Iš principo pritariame, kad atlyginimų skaičiavimo tvarka būtų suvienodinti. Tačiau kol kas, neaišku kokia ji bus, koks bazinis dydis bus taikomas, ar jis bus taikomas karjeros tarnautojams ir kitiems biudžetinio sektoriaus darbuotojams vienodai, kokie bus koeficientai pagal pareigybes. Nuo to dar irgi labai daug kas priklausys“, – svarstė pašnekovė.
Anot jos, dabar institucijų vadovaujančio personalo ir kitų darbuotojų atlyginimai labai skiriasi. Taigi, būtų gerai, jei priėmus įstatymą šie skirtumai sumažėtų.

Ar nebus kaip Graikijoje?
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas atsargiai vertino naujus siūlymus. Anot jo, keldama minimalią mėnesinę algą (MMA) valdžia nieko nepasimokė.

„Kai kėlė MMA, motyvavo, neva ji yra per maža palyginti su kitais atlyginimais. Dabar kels kitus atlyginimus. Spėju po metu vėl sakys, kad MMA yra per maža palyginus su kitais atlyginimais ir vėl kels MMA. Pasaka be galo“, – ironizavo jis.
Ž. Šilėno nuomone, nustatyti kintamą ir pastovią atlyginimo dalis ir motyvuoti už rezultatus – puiki mintis. „Tačiau, kaip tai bus įgyvendinta? Paprastas pavyzdys, priimant darbuotoją į darbą, kas bus parašyta jo darbo sutartyje pastovus atlyginimas, ar pastovus plius kintamasis? Ir už ką bus mokama kintamoji dalis? Už viršvalandžius, pasiekimus? Ar tiesiog už tai, kad darbuotojas atliko savo darbą“, – retoriškai klausė pašnekovas.
Jo teigimu, jei premijos bus mokamos vien už tai, kad darbuotojas atliko savo darbą, tai absurdas – Lietuva taps panaši į Graikiją, kur valdininkams mokėjo premijas už tai, kad šie laiku atvyko į darbą, ar moka dirbti kompiuteriu.
„Trečia, gerai, kad plane numatytas darbuotojų skaičiaus mažinimas. Bet ar nenutiks taip, kaip visada? T.y. atlyginimai bus pakelti, o darbuotojų viešajame sektoriuje ne tik, kad nemažės, bet dar ir daugės. Tokia yra liūdna pastarųjų metų praktika“, – reziumavo instituto prezidentas.

 
Komentarai išjungti.