Darbo kodekso 52 straipsnyje nurodyta, kad darbuotojas, susitarus su darbdaviu, gali atlikti darbo sutartyje numatytas funkcijas nuotoliniu būdu. Visgi Darbo kodekse yra sąlyga – raštu turi būti nustatomi darbo vietos reikalavimai ir jei dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.

Valstybės norminiai aktai nenustato konkrečiai kas ir kiek turi būti kompensuojama. Tai nustatoma vidiniais norminiais aktais. Jokio skirtumo, kieno iniciatyva ir kokios apimties nustatomas nuotolinis darbas. Iki karantino dirbti nuotoliniu būdu dažniausiai prašydavo darbuotojai ir kompensacijų nebuvo tikimasi. Prasidėjus karantinui daug darbuotojų, taip pat ir viešojo sektoriaus, buvo nukreipti dirbti nuotoliniu būdu ir klausimas, ar kažkas pasikeitė.

Ne visi turi tinkamas sąlygas

Situacija pasikeitė, nes paaiškėjo, kad ne visi turi tinkamas sąlygas arba iš vis nenori dirbti namuose. Darbo kodeksas nurodo, kad darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Prieš metus, prasidėjus karantinui, patys darbdaviai siūlė darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Pandemijos pradžioje, kai atrodė, jog viskas truks keletą savaičių, dauguma darbuotojų solidariai sutiko ir įsirengė darbo vietas savo namuose. Kai kurios įstaigos sugebėjo suteikti darbuotojams kompiuterius, spausdintuvus ir kitas darbo priemones. Kai kur buvo reikalavimas atvykti į darbą atspausdinti dokumentus arba pasiimti informaciją.

Kas turėtų kompensuoti išlaidas

Karantinui užsitęsus, darbdaviai ir darbuotojai pradėjo suprasti, kad darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas ir naudodamas savo butą, kompiuterį, telefoną, internetą ir kitas priemones, patiria papildomas išlaidas. Atsirado žmonių, kurie nusipirko darbo baldus ir kompiuterius ar atsivežė iš darbo, bet komunalines išlaidas kiekvienas moka pats. Pradėjo kilti klausimai, o ką daryti dėl patirtų išlaidų, ar jas kas kompensuos? Darbuotojas gali atsisakyti dirbti nuotoliniu būdu, tuomet darbdavys arba turi sudaryti tinkamas higienos sąlygas darbo vietoje, arba skirti darbuotojui prastovą ir mokėti prastovos išmoką. Viena ir kita situacija atsiranda papildomos išlaidos. Tačiau darbdavys dar turi surasti darbuotoją, kuris užtikrins funkcijų atlikimą.

Išlaidų planavimas

Viešojo sektoriaus subjektai planuoja savo būsimas išlaidas metams pagal finansavimo šaltinius, programas, funkcijas. Sudaro sąmatas, planuojant būsimas išlaidas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius. Tačiau straipsnio dėl minėtų kompensacijų nėra. Todėl darbdaviai arba planuoja kompensacijas pagal turimus straipsnius, arba neplanuoja kompensacijų iš viso. Viešajame sektoriuje yra daug valdininkų, planuotojų, konsultantų, kontrolierių. Išlaidas stengiamasi suvienodinti ir reglamentuoti. Sudarant sąmatas 2021 metams nebuvo parengta jokia metodika ar rekomendacijos, kaip tinkamai suplanuoti lėšas dėl kompensacijų darbuotojams. Rekomenduočiau atkreipti dėmesį ir planuoti lėšas kituose ekonominės klasifikacijos straipsniuose, nes kitu atveju gali kilti nemažai nepageidaujamų darbo ginčų.

Natalja Kobzevienė, mokymų įmonės COUNTLINE lektorė, konsultantė

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/natalja-kobzeviene-biudzetiniu-istaigu-nuotolinio-darbo-islaidu-kompensavimas-apie-ka-nepagalvota.d?id=86925211