Rugsėjo pabaigoje Romoje vyko konferencija „ Darbo ir asmeninio gyvenimo suderinamumas. Skaitmeninimo galimybės ir rizikos“, kurioje Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinę sąjungą atstovavo Jonas Gricius ir Nerijus Mocevičius. Konferencijos metu buvo aptariamas tyrimas, kuriam vadovavo tyrėjas Zoltanas Vadkerti, prižiūrimas ES Socialinio dialogo komiteto centrinių vyriausybių administracijų (SDC CGA1).Tyrimu buvo siekiama surinkti daugiau informacijos apie skaitmeninimo – nuotolinio darbo, aktyvaus darbo ir kitus naujus darbo būdus – jų poveikį gerinant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Diskutuota apie tai, kokį dėmesį šiam klausimui skiria socialiniai partneriai.

SDC CGA nariai dalyvavo tyrime bei interviu. Tyrime buvo atsižvelgta į diskusijas dviejuose tikslinės grupės susitikimuose, kuriuose dalyvavo 40 TUNED (profesinių sąjungų) ir EUPAE (darbdavių) atstovai.

Tyrime dalyvavo atstovai iš 12 Europos Sąjungos valstybių narių: Danijos, Estijos, Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rumunijos, Ispanijos, Italijos, Nyderlandų, Airijos, Portugalijos ir Slovėnijos.

Skaitmeninimas – apibrėžiamas kaip socialinis-techninis besivystantis procesas, vykstantis individualiu, organizaciniu, visuomenės ir globaliu lygmenimis ir visuose sektoriuose. Tai reiškia įrankių, kurie analoginę informaciją paverčia skaitmenine informacija, naudojimą. Be kita ko, skaitmeninimas darbo vietoje dabartine forma reiškia padidėjusį prijungtų duomenų bazių ir planavimo įrankių buvimą bei naudojimą, naujas programinės įrangos programas, kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai ar išmaniųjų telefonų programos.

Skaitmeninimas daugiausia daro įtaką dviem darbo aspektams, tai darbuotojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra – vienas yra darbo laikas, o kitas yra darbo vieta. Šie aspektai kelia sunkumų darbuotojų psichinei sveikatai ir darbo sąlygoms. Yra dvi dimensijos – tai socialinių partnerių diskusijos ir vykstančios derybos įvairiais lygiais (ES, nacionaliniu, įmonės, administracijos ar darbo vietos). Tai susieta su daugeliu kitų temų, kurios paprastai nagrinėjamos per profesinių sąjungų atstovų kolektyvines derybas ar konsultacijas, pavyzdžiui, lyčių lygybė, mokymai, sveikata ir sauga ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus, restruktūrizavimo klausimas.

Intelektualus, protingas darbas – leidžia darbuotojams organizuoti savo darbo laiką kartu su asmeniniu gyvenimu, šeima ir rūpinimuisi savo pareigomis.

Judrus darbas – šiuo darbu nurodoma naujų darbo būdų, per kuriuos organizacijos leidžia savo darbuotojams dirbti,  bet kada, kur ir kaip jie pasirenka. Šis darbo būdas daugiausia naudojamas privačiame sektoriuje. Tačiau dabar jis atsiranda kituose sektoriuose, įskaitant viešojo administravimo institucijas.

Nuotolinis darbas – taip pat vadinamas nuotoliniu darbu arba darbu iš namų, kai darbuotojas dirba toli nuo pagrindinės darbo vietos, paprastai namie.

Paaiškėjo, kad iki šiol nedaug tyrimų buvo sutelkta į skaitmeninimo poveikį viešojo sektoriaus darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai. Trūksta tyrimų dėl skaitmeninimo įtakos darbo vietoms, įgūdžiams ir darbo sąlygoms viešojo administravimo įstaigose. Tyrimo išvados parodė, kad dauguma centrinės valdžios administracijose nustatytų sprendimų yra sutelkti į nuotolinio darbo teikimą, o ne į kitas profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros sritis. Nuotolinis darbas yra dažniausiai taikoma darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemonė, kurią įgalina skaitmeninės technologijos. Tobulėjant skaitmeninimui teigiama, kad daugumai darbuotojų ribos tarp darbo, asmeninio ir šeimos gyvenimo beveik neegzistuoja, o tai gali sukelti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros iššūkių. Tokiu atveju, jei darbo sritis perima privačią sritį, tai gali sukelti nepasitenkinimą asmens gyvenimu ir atvirkščiai.

Galima manyti, kad skaitmeninimas pamažu įsiskverbia į dar daugiau organizacinių procesų, todėl gali būti išplėsta jo taikymo sritis remiant darbuotojus, siekiant suderinti darbą ir šeimos bei asmeninį gyvenimą. Atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, socialiniai partneriai turi reaguoti į šias gilėjančias skaitmeninimo tendencijas, naudodamiesi įvairiomis priemonėmis, pradedant  derybomis, kolektyvinėmis sutartimis.

Tyrimas taip pat atskleidė nemažai prieštaravimų, pavyzdžiui, dėl nuotolinio darbo ir kitų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemonių taikymo įvairiose šalyse. Profesinių sąjungų atstovų dalyvavimas planuojant ir įgyvendinant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros iniciatyvas kiekvienu atveju buvo labai skirtingas institucijų lygmeniu daugelyje atvejų teigiama, kad darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politika ir susitarimai yra atsieti nuo skaitmeninimo strategijos ir procesų.

Sėkmės veiksniai

Norint, kad skaitmeninimas būtų sėkmingas ir pagerėtų darbuotojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, nedarant neigiamos įtakos jų fizinei ar psichinei sveikatai, yra keletas elementų, kuriuos reikėtų naudoti darbo vietoje.

Tyrimo projektas nustatė 11 sėkmės veiksnių, kurie buvo įvertinti, remiantis geriausia tarptautine praktika, tai:

• Abipusis pasitikėjimas
• Profesinių sąjungų dalyvavimas ir kolektyvinės derybos
• Mokymai
• Testavimas
• Skaitmeninis pasirengimas
• Politika ir teisinė bazė
• Bendravimas
• Atsiliepimai ir vertinimas
• Kultūros kaita
• Vadovo įgūdžiai, kompetencija
• Darbuotojų privatumo ir duomenų apsauga

Seminaro metu vyko diskusijos. Renginio pabaigoje konferencijos dalyviams buvo pateiktos tyrimo išvados ir rekomendacijos.

 Tyrimo rezultatai yra suderinti su ankstesniais tyrimais (TDO ir „Eurofound 2017“; OECD 2019), kuriuose patvirtinama, kad skaitmeniniams daro bendrą teigiamą poveikį centrinės valdžios administracijų darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, tačiau turi keletą rizikos faktorių, kuriuos reikėtų apsvarstyti, taip pat reikšmingus skirtumus, susijusius su lytimi, kuriuos reikia išsamiau ištirti.

Atliekant tyrimus buvo nustatytos spragos, daugiausia dėl to, kad skaitmeninimas dar nėra išplėstinė praktika tarp viešojo sektoriaus darbuotojų ES šalyse, todėl paskelbta nedaug tyrimų apie skaitmeninimo poveikį valstybės tarnautojams.

Tyrime taip pat nustatyta, kad trūksta suderintų ir palyginamų duomenų apie skaitmeninimo poveikį toms viešojo sektoriaus įstaigoms, kuriose buvo nustatyta geroji patirtis. Tyrimas taip pat nustatė pagrindinius sėkmės veiksnius, kurie įgyvendinus gali padėti pagerinti viešojo sektoriaus darbuotojų profesinį ir asmeninį gyvenimą. Tiek profesinės sąjungos, tiek darbdaviai gali maksimaliai išnaudoti galimybes, atsirandančias dėl skaitmeninimo proceso, ir taip pat sumažinti galimą riziką, daugiausia paveikdami darbuotojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, jei jie juos atpažįsta ir gali į juos reaguoti koordinuotai.

Jonas Gricius

Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinė sąjunga