DAUGIAU UŽDIRBA, BET NORI IR PRIVIEGIJŲ

DAUGIAU UŽDIRBA, BET NORI IR PRIVIEGIJŲ

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis sako, kad privačiame sektoriuje dirbantys žmonės šiandien neretai turi daugiau ir didesnių galimybių, todėl pateisina tai, kad valstybės tarnautojams jų darbo sąlygas reglamentuojančiame įstatyme paliekamos didesnės socialinės garantijos.

 

Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme ir Darbo kodekse aprašytos socialinės garantijos yra beveik vienodos. Tačiau abu juos artimiausiu metu ketinama taisyti ir jau nuo kitų metų privataus ir valstybės sektoriaus darbuotojų padėtis gali smarkiai skirtis. Naujame Darbo kodekse siūloma išeitines kompensacijas sumažinti iki 2 mėnesių, įspėjimo apie atleidimą laikotarpį – iki 1 mėnesio, atsisakyti už išdirbtus metus gaunamų papildomų atostogų dienų.

Valstybės tarnybos įstatymo projekte šie dalykai nesikeičia: įspėjimo laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėnesių, išdirbus 10 metų gaunama 4 vidutinių atlyginimų kompensacija, išdirbus 20 metų – 6.

S. Skvernelis pripažino, kad iš tiesų būtų šalininkas to, kad tiek pirmiesiems, tiek antriesiems socialinės garantijos būtų bent jau daugmaž vienodos, bet įžvelgė vieną problemą.

„Kažkuri viena grupė negali būti „lygesnė“ už kitas ir turėti daugiau ar geriau. Tačiau čia, mano manymu, susiduriame su problema, kad privačiame sektoriuje dirbantys šiandien neretai turi daugiau ir didesnių galimybių“, – kalbėjo ministras. Jo teigimu, socialiai atsakingos įmonės ir organizacijos be atlyginimo rūpinasi ir papildomomis savo darbuotojų skatinimo priemonėmis: abonementais į sporto klubus, sveikatingumo programomis, gydymu, mokymais, premijomis, įvairiomis akcijomis, paskatinimais ir t.t., o valstybės tarnyba viso to neturi. „Maža to, valstybės tarnautojams keliami papildomi reikalavimai, kurie anaiptol ne visada būtini privačiame sektoriuje dirbantiems. Tai ir nepriekaištinga reputacija, apribotos galimybės dirbti kitus darbus, viešųjų bei privačių interesų derinimas, atitinkamas išsilavinimas, kompiuterinis raštingumas, kalbų mokėjimas, patirtis dirbant su Europos Sąjungos projektais ir t.t.“, – DELFI argumentavo S. Skvernelis. Todėl, jo teigimu, jei norima turėti valstybės tarnybą, kurioje dirbantys orientuotųsi ne į procesą, o į rezultatą, reikia suteikti papildomų „bonusų“ ir tarnautojams. „Pati tarnyba turi būti motyvuota ir moderni, – pabrėžė jis. – Priešingu atveju į ją nepritrauksime profesionalų ir gabių žmonių. O, kaip bebūtų, valstybės vystymasis ir žengimas priekin neatsiejamas ir nuo gero valstybės tarnautojų darbo. Gal kam ir atrodo, kad jie nieko neveikia ir tik kavą kibirais geria, tačiau iš patirties žinau, kad dauguma tarnautojų atlieka svarbius, naudingus ir reikalingus darbus. Reikalingus tiek visuomenei, tiek ir valstybei. Ir atlieka juos kokybiškai.“ Pozicijos nekeičia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdemokratė Kristina Miškinienė dar prieš paskelbiant siūlomas Valstybės tarnybos įstatymo pataisas DELFI sakė, kad nuostatos turi būti vienodos visiems valstybės piliečiams. „Valstybei kiekvienas žmogus yra svarbus ir visose srityse reikia geriausių specialistų: ir sveikatos, ir saugumo, ir švietimo. Nuo to priklauso ir šalies konkurencingumas, teikiamų paslaugų kokybė“, – kalbėjo parlamentarė. K. Miškinienė itin pabrėžė švietimo svarbą: „Tai irgi turi būti prioritetas, nes nuo specialistų, tarnautojų, verslo, paslaugų sektoriuje dirbančių žmonių parengimo priklauso mūsų ekonomikos ateitis“.

Ji priminė, kad pati anksčiau buvo valstybės tarnautoja ir pastebėjo, kad jų atlyginimai yra didesni, o tai ir yra motyvacija ten dirbti. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ valstybės sektoriuje buvo 720,1 euro, kai privačiame – 689,1 euro. Tai yra maždaug 5 proc. didesnis. „Be to, įstatymas garantuoja galimybę nuolat tobulėti, mokytis, kelti savo kvalifikaciją, daryti karjerą“, – teigė K. Miškinienė. Kryžiumi neguls S. Skvernelis sakė, kad jei Seimo nariai sieks, kad visų darbo sąlygos būtų maždaug vienodos, tikrai neguls kryžiumi, kad būtų kitaip, bet pabrėžė, jog kaip nors papildomų garantijų problemą išspręsti reikia. „Ar per Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, ar kitais teisės aktais, kitais būdais – matyt, yra politinio apsisprendimo klausimas“, – sakė vidaus reikalų ministras.

Jis taip pat pažymėjo, kad pasisako už valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimą, nes yra tikras, kad geriau jau mažiau, tačiau efektyviai dirbančių tarnautojų. „Yra daug sričių, kur galima optimizuoti ir mažinti valstybės tarnybos aparatą, visų pirma tą ir reikia daryti“, – sakė S. Skvernelis.

 

Edgaras Savickas,

www.DELFI.lt

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/daugiau-uzdirba-bet-nori-ir-privilegiju.d?id=6834215

Komentarai išjungti.