Gegužės mėnesį EPSU Madride surengtame žurnalistų iš įvairių šalių susitikime kalbėta itin jautriomis temomis: dėl teisingų mokesčių ir proporcingo jų suvienodinimo, dėl vandens ir medicinos sektorių privatizavimo grėsmes ir pan.

2015 m. gegužės 26-28 d. Ispanijos sostinėje Madride EPSU surengė įvairių profesinių sąjungų žurnalistų iš įvairių šalių susitikimą, jo tikslas – viešinti ir skleisti informaciją ne tik Ispanijos žmonėms aktualiomis ir jautriomis temomis, kalbėta ir diskutuota apie Vyriausybių priimamus sprendimus ir jų poveikį visuomenei.

Vis dar neaiškus 8 Airbus darbuotojų likimas

Pateikti sunkūs kaltinimai ir nežinomybė vis dar slegia 8 Airbus darbuotojus, jų šeimų narius ir artimuosius. Iki šiol nepriimti sprendimai kaip išspręsti 2010 m. rugsėjo 29 d. Ispanijoje Getafe vykusio visuotinio streiko pasekmes. 8 Airbus darbuotojai, profesinių sąjungų nariai, kaltinami priešinimusi policijai. Airbus darbuotojai naudodamiesi savo teise streikuoti ir dalyvauti teisėtoje profesinių sąjungų veikloje, prieš 5 metus dalyvavę vykusiame streike, kaltinami chuliganišku elgesiu, policijos pareigūnų užpuolimu ir neteisėta veikla. Jau keletą metų tiriama byla kelia klausimus ir abejones ar ji tiriama sąžiningai ir teisingai, ar ji nevilkinama ir ar tai ne puolimas ir ataka prieš profsąjungų teises ir laisves. Airbus darbuotojai, įgyvendindami savo teises streikuoti ir reikšti teisėtus reikalavimus, kaltinami pažeidę visuotinę tvarką ir įstatymus. Pasak 2015 m gegužės 26 d. susitikime su žurnalistais dalyvavusių Airbus darbuotojų, iki šiol nėra aiškus jų likimas ir bylos baigtis.

Teisingų mokesčių sistemos sampratos kūrimas

2015 m. gegužės 27 d. FSP-UGT, EPSU ir kitų organizacijų surengto susitikimo tikslai – išnagrinėti šiuo metu galimas iniciatyvas kaip pažaboti nesąžiningą korporacijų ir didelių kompanijų mokesčių mokėjimo vengimą, įgyvendinti progresyvinių mokesčių politiką bei tinkamai finansuoti mokesčių administratorių veiklą ne juos mažinant ir apribojant jų veiklos galimybes, bet suteikiant finansavimą ir didesnius įgaliojimus. Susitikime aktyviai svarstyti klausimai ir aptarti taikytų griežtų taupymo priemonių poveikis ir įtaka mokesčių surinkimui. Pasak susitikimo dalyvių, praėjus metams nuo griežtų priemonių taikymo, Ispanijoje stebimas ne ėjimas į priekį ir pažanga, ne progresas, o šios srities regresas. Ispanija įsipareigojo radikaliai sumažinti išlaidas ir padidinti mokesčius. Tačiau griežtos taupymo priemonės davė priešingą efektą: sumažėjo pajėgos užtikrinti mokesčių surinkimą, ženkliai sumažintas darbuotojų skaičius. Susitikime daug dėmesio skirta visuomenės švietimo klausimui ir svarbai.

Visi visuomenės nariaiatlieka pareigą mokėti mokesčius, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad didžiosios kompanijos linkusios nuslėpti gaunamas realias pajamas ir taip siekia išvengti mokėti priklausančius mokesčius. Dėl teisingų mokesčių politikos įgyvendinimo ypač aktyviai pasisako profsąjungos, išdėsčiusios savo reikalavimus dėl teisingų mokesčių. Europos profsąjungos pateikė bendrą pareiškimą, juo pasisakoma už mokesčių teisingumą, reikalaujama naujų nacionalinių ir europietiškų veiksmų, kad būtų nutrauktas vengimas mokėti mokesčius ir sustabdytas agresyvus mokesčių planavimas.

„Tuo metu, kuomet vyriausybė mažina išlaidas ir reikalauja paprastų žmonių didinti savo išlaidas nuo uždirbamų pajamų, kurios neauga, kai kurie turtingi žmonės ir tarptautinės korporacijos nemoka teisingos dalies mokesčių“.

Dėl mokesčių vengimo per metus ES negauna apie 1 trilijono eurų valstybinių pajamų. Susitikime kalbėta apie tai, kad būtina įtraukti kuo daugiau visuomenės narių, kad būtinas proporcingas mokesčių suvienodinimas ir kad būtina viešinti gėdingą veiklą vykdančias kompanijas.

Pirmą kartą įvardinta vienos didžiausių ir pelningiausiai dirbančių kompanijų – McDonald‘s reputacijai jautri byla. Tai kompanija, kuri nemoka jai priklausančių mokesčių ne todėl, kad negali ir neišgali, o dėl to, kad nenori.

Mokesčių vengimas ne tik nepadeda surinkti mokesčių, bet ir daro įtaką kitiems mokesčių mokėtojams, kuriems tenka didesnė našta mokėti daugiau ir jie priversti dalyvauti nelygioje konkurencinėje kovoje.

Aktualus transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės derybų klausimas

Ispanijos aktyvistai priešinasi šiam mįslingam susitarimui ir visus ragina visus aktyviais. Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos dar 2013 m. birželio mėnesį pradėjo derybas dėl laisvos prekybos susitarimo – Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (Transatlantic Trade and Investment Partnership (TTIP)), kuris turėtų paspartinti abiejų ekonomikų augimą ir sukurti naujų darbo vietų.

Pastebima, kad derybos vyksta ne taip sklandžiai, kaip tikėtasi. Pagrindinis sutarties tikslas – harmonizuoti abiejų rinkų taisykles tokiose srityse kaip maisto ir produktų sauga, aplinkos apsauga, biotechnologijos ir nuodingų chemikalų tvarkymas, finansinės paslaugos, bankų sektorius ar vidaus paslaugų reguliavimas ir daugelyje kitų viešosios politikos sričių.

Derybos kelia daug klausimų, neaiškumo ir nerimo, dėl to kylančius klausimus ir grėsmes siekiama aptarti su visuomene. Sulaukta griežtos kritikos, kyla klausimų ar jos nebus naudingos korporacijų interesams ir pan.

Profsąjungoms nerimą kelia derybų daroma įtaka darbuotojų teisėms, kaip bus įgyvendinti demokratijos principai bei kaip bus suderinti investitorių ir valstybės interesai.

Gegužės 28 d. įvyko susitikimas su Ispanijos medicinos atstovais bei Ebolos virusu sirgusia slauge

Vienas aktualiausių pastaruoju metu Ispanijoje svarstomų klausimų – viešajam sektoriui priklausančių įmonių privatizavimas (vandens įmonių, sveikatos sektoriaus ir pan.), kurio ypatingai siekia kai kurios politinės partijos ir vyriausybinės organizacijos. Socialiniai aktyvistai ir protestuotojai dėl sveikatos centrų ir ligoninių privatizavimo sako, kad privatizavus sveikatos sektorių kenčia ne tik darbuotojai, jų darbo sąlygos ir atlyginimai, nekuriamos naujos darbo vietos. Nukenčia pacientai, jie už gaunamas paslaugas ir medikamentus privalo mokėti.

Vykusio susitikimo metu neliko neaptartas ir skandalingai pagarsėjęs Ebolos virusu užsikrėtusios slaugės atvejis.

Tai pirmas žinomas užsikrėtimo Ebolos virusu atvejis ne Afrikos šalyje. Minima slaugytoja Madrido ligoninėje „La Paz-Carlos III“ su kolegomis rūpinosi dviem pacientais, kurie nuo Ebolos karštligės mirė netrukus po to, kai grįžo iš Afrikos.

Europos Komisija oficialiai užklausė Ispanijos sveikatos apsaugos ministrą, kad gautų paaiškinimą dėl to, kaip užsikrėsta, nepaisant visų saugumo priemonių.

Šiuo metu slaugės likimas vis dar neaiškus, ir, nors gydytojai nesako, kad ji negalės ateityje dirbti, slaugės likimas dar bus sprendžiamas teisme.

 

Rasa Rentauskienė

Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinė sąjunga