ETUC generaliniu sekretoriumi perrinktas Visentini, Berger tapo prezidentu

ETUC generaliniu sekretoriumi perrinktas Visentini, Berger tapo prezidentu

Vienoje, Austrijoje, vykusiame Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) suvažiavime nacionalinių profesinių sąjungų centrų lyderiai generaliniu sekretoriumi antrai kadencijai perrinko italą Luca Visentini, ETUC prezidentu tapo prancūzas Laurent Berger.

Suvažiavime taip pat išrinkti:

  • du generalinio sekretoriaus pavaduotojai – Esther Lynch ir Per Hilmersson,
  • trys konfederaciniai sekretoriai – Liina Carr, Isabelle Schömann ir Ludovic Voet;
  • keturi viceprezidentai – José María (Pepe) Álvarez, Miranda Ulens, Bente Sorgenfrey ir Josef Středula.

L. Visentini, prieš tapdamas generaliniu sekretoriumi, 2011-2015 m. užėmė ETUC konfederacinio sekretoriaus pareigas, o Italijos profesinei sajungai UIL priklausė dar nuo 1989 m. L. Berger yra Prancūzijos profesinės sąjungos CFDT generalinis sekretorius. Šias pareigas jis ėjo nuo 2012 m.

ETUC suvažiavimas patvirtino daug svarbių politinių dokumentų (svarbiausi – naujas ETUC manifestas ir 2019-2023 m. veiksmų programa). Juose įvardyti svarbiausi kitų ketverių metų Europos profesinių sąjungų judėjimo tikslai, dėl kurių įgyvendinimo ETUC dirbs su Europos Parlamentu ir Europos Komisija. Tarp jų:

  • ES ekonomikos politikos formavimo, biudžeto ir Pinigų sąjungos reforma, siekiant skatinti socialinį teisingumą, darbo vietoms palankias investicijas, tvarų augimą ir sąžiningus bei progresyvius mokesčius;
  • Siekis, kad būtų visa apimtimi įgyvendinti 20 Europos socialinių teisių ramsčio principų, ES priimtų dar 2017 m., tarp jų – lyčių lygybės, lygių galimybių visiems, teisės į teisingą atlyginimą ir teisės į išsilavinimą, ugdymą darbe ir mokymąsi visą gyvenimą;
  • Siekti, kad ES remtų stipresnes kolektyvines derybas visose ES šalyse;
  • Siekis užtikrinti socialiai teisingą pereinamąjį laikotarpį į žemų anglies dvideginio emisijų ir skaitmeninę bei automatizuotą globalią ekonomiką; tai įgyvendinti per ES teisėkūrą, politikas ir fondus, kad niekas nebūtų nustumtas į ekonimikos paraštes;
  • Formuoti darbo ateitį per ES teisę siekiant sumažinti nestabilų mažavertį užimtumą, įtvirtinti darbuotojų teises naujose darbo formose, sustabdyti atlyginimų bei socialinį dempingą bei sukurti sąžiningą darbuotojų mobilumą, užtikrinant vienodas sąlygas;
  • Siekti ES teisės reformos stiprinant darbuotojų informavimą ir konsultavimą, didinant darbuotojų atstovavimą bendrovių valdybose ir Europos darbo tarybose.

„Kitos EP kadencijos misija bus kova su puolimu prieš demokratiją ir toleranciją bei žengti dar toliau skatinant socialinį teisingumą, kokybiškus darbus bei didesnius atlyginimus visoje ES, – sakė L. Visentini. – Negana to, mes taip pat spausime ES dar skubiau spręsti klimato kaitos krizę ir būtų proaktyvesne atliepiant klimato kaitos, skaitmenizacijos ir automatizacijos iššūkius, kad niekas nebūtų paliktas.“

Komentarai išjungti.