2024 m. gegužės mėnesio naujienos

• Švedija: Sveikatos priežiūros profsąjunga streikuoja dėl geresnių darbo sąlygų
• Airija: Slaugytojų profsąjungos apklausa atskleidė darbuotojų trūkumo poveikį
• Vokietija: Jokios pažangos dėl trumpesnių darbo valandų skubios pagalbos tarnybose
• Slovėnija: Administracinių padalinių streikas įsibėgėja
• Austrija: Sveikatos apsaugos profesinės sąjungos pradeda kampaniją dėl darbo laiko ir darbo krūvio
• Rumunija: Viešojo sektoriaus darbuotojai reikalauja mokesčių reformos ir sąžiningo darbo užmokesčio
• Bulgarija: darbdavių organizacijos stabdo derybas dėl sveikatos priežiūros sektoriaus
• Norvegija: Užtikrintas sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimas
• JUNGTINĖ KARALYSTĖ: Šiaurės Airijoje tęsiantis streikams, savivaldybių atlyginimų pasiūlymas netenkina
• Italija: Profesinės sąjungos ruošiasi rugsėjo 23 d. streikui privačiose sveikatos priežiūros įstaigose
• Portugalija: Atliekų tvarkytojai streikuoja dėl pagarbos ir profesinio pripažinimo
• Ispanija: Mokesčių darbuotojų mitingas dėl darbo užmokesčio ir sąlygų gerinimo

 Švedija

Sveikatos priežiūros profesinės sąjungos streikai dėl geresnių darbo sąlygų

Vårdförbundet sveikatos priežiūros specialistų profesinė sąjunga, kilus ginčui dėl darbo krūvio ir darbo valandų, paskelbė streiką, kuriame nuo birželio 4 d. dalyvaus 2 000 narių penkiuose regionuose. Profesinė sąjunga pabrėžia, kad norint užtikrinti tvarią karjerą reikia trumpesnių darbo valandų, ir reiškia nusivylimą dėl įstrigusių derybų su SKR ir Sobona darbdavių organizacijomis. Tuo tarpu 68000 narių laikosi profesinės sąjungos draudimo dirbti viršvalandžius. Profesinės sąjungos reikalavimą sutrumpinti darbo valandas pagrindžia duomenys, atskleidžiantys, kad daug narių dirba ne visą darbo dieną, ir susirūpinimą dėl ilgalaikio profesijos gyvybingumo. Visuomenė akivaizdžiai remia profesinės sąjungos idėją – apklausa parodė, kad septyni iš dešimties respondentų pritaria sveikatos priežiūros specialistų darbo valandų sutrumpinimui. Profesinė sąjunga pabrėžė, kad padėtis yra neatidėliotina, ir teigė, kad nesprendžiant šių problemų gali kilti pavojus sveikatos priežiūros sistemos ateičiai. Prieš streiką profesinė sąjunga ragina darbdavius teikti pirmenybę dialogui ir ieškoti abiem pusėms naudingų sprendimų, kad būtų užtikrintas sveikatos priežiūros darbuotojų darbo jėgos tvarumas.

Airija

Slaugytojų profesinės sąjungos apklausa atskleidė darbuotojų trūkumo poveikį

Slaugytojų ir akušerių profesinė sąjunga INMO paskelbė savo 2024 m. narių apklausos rezultatus, kurie atskleidė, kad jos nariai yra susirūpinę dėl to, kaip personalo trūkumas neigiamai veikia pacientų saugą, ir kad nemažai jų svarstė galimybę išeiti iš darbo dėl didelio streso. Apklausa parodė, kad 76 proc. respondentų teigė, jog dabartinis darbuotojų skaičius ir įgūdžių derinys neatitinka jų darbo srities klinikinių ir pacientų poreikių, o 92 proc. respondentų išreiškė susirūpinimą, kad kyla pavojus pacientų saugai. Daugiau nei pusė respondentų (54 proc.) teigė, kad jaučia spaudimą dirbti papildomas valandas ir (arba) pamainas, o 15 proc. respondentų nurodė, kad per mėnesį dirba daugiau nei 20 papildomų neapmokamų valandų. Apie 63 % respondentų teigė, kad per pastarąjį mėnesį svarstė galimybę palikti darbo vietą, o 45 % iš jų teigė, kad tai daugiausia lėmė stresas darbe. Profsąjunga taip pat apklausė savo narius apie sveikatą ir gerovę bei jų patirtį, susijusią su ilgalaikiu COVID: daugiau nei kas penktas slaugytojas ir akušeris (21 proc.) teigė, kad lankėsi pas gydytoją dėl darbe patiriamo streso, o kas aštuntas (13 proc.) nurodė, kad jiems yra ar anksčiau buvo diagnozuotas ilgalaikis COVID.

Vokietija

Nėra pažangos dėl trumpesnių darbo valandų skubios pagalbos tarnybose

Ver.di profesinė sąjunga nutraukė derybas su savivaldybių darbdavių organizacija VKA dėl trumpesnio maksimalaus darbo laiko skubios pagalbos tarnybose. VKA pasiūlė tik iki 2028 m. sutrumpinti maksimalų savaitės darbo laiką nuo dabartinių 48 valandų iki 44 valandų per savaitę. Jie visiškai atmetė ver.di planą palaipsniui pereiti prie 42 valandų maksimalaus darbo laiko. Profesinė sąjunga teigia, kad VKA nemato, kas vyksta kitur, ir rizikuoja prarasti darbuotojus pas kitus darbdavius. Vokietijos Raudonajame Kryžiuje ver.di jau sutiko iki 2028 m. sutrumpinti maksimalų darbo laiką nuo dabartinių 44 iki 42 valandų per savaitę. Be to, didžiausioje gelbėjimo paslaugas teikiančioje įmonėje greitosios pagalbos paramedikai kas mėnesį gauna iki 400 eurų priedą. Ver.di yra pasiryžusi tęsti šį klausimą ir paragino darbo ir personalo tarybas išnagrinėti maksimalaus darbo laiko naudojimo teisėtumą atskirais atvejais. Tuo tarpu prasidėjo derybų raundas tarp Ver.di ir privačios sveikatos priežiūros bendrovės “Sana”, apimančios apie 8 000 darbuotojų, darbdaviai nepateikė priimtino pasiūlymo. Įmonė pasiūlė 2024 m. visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams skirti 2000 eurų infliacijos kompensavimo premiją ir nuo 2025 m. gegužės mėn. padidinti atlyginimus 150 eurų, o nuo 2025 m. spalio mėn. padidinti 4 proc. Ver.di teigia, kad to nepakanka, nes tai sudaro tik 2,25 proc. per 12 mėnesių. Profesinė sąjunga siekia, kad pasiūlymas atitiktų valstybės tarnybos susitarimus, t. y. kad darbo užmokestis būtų padidintas 12 % ir bent 400 EUR per mėnesį.

Slovėnija

Stiprėja administracinių padalinių streikas

ZSSS profesinių sąjungų konfederacija praneša, kad valstybės administracinių padalinių darbuotojai suintensyvino streiką ir jį pratęsė daugumoje padalinių, kol bus įvykdyti jų reikalavimai. Šis žingsnis žengtas vykstant nuolatiniam nepasitenkinimui dėl mažų atlyginimų ir per didelio darbo krūvio. Nepaisant pakartotinių streikų, derybų ir raginimų, vyriausybės reakcija tebėra nepakankama. Valstybinė darbuotojų profesinė sąjunga SDOS pasmerkė Viešojo administravimo ministerijos bandymą nuslopinti streiką, skiriant skubias užduotis streiko laikotarpiu. Ji tai vertina kaip akivaizdžią slopinimo taktiką, todėl profesinė sąjunga ketina imtis teisinių veiksmų. Streikas, palietęs 34 iš 58 administracinių padalinių, pabrėžia padėties rimtumą. Darbuotojai reikalauja teisingo darbo užmokesčio, mažesnio darbo krūvio ir geresnių darbo sąlygų. Tačiau dėl neteisėto vadovybės spaudimo streiko veiklą sustabdė tik dalis padalinių. SDOS teigia, kad problemos esmė – neatitikimas tarp gyvybiškai svarbaus administracinių padalinių vaidmens ir nepakankamo jų pripažinimo bei paramos ir neadekvataus darbo užmokesčio, kai kuriems jų mokamas net minimalus darbo užmokestis, nepaisant ilgamečio darbo stažo.

Austrija

Sveikatos profesinės sąjungos pradeda kampaniją dėl darbo laiko ir darbo krūvio

GPA, VIDA ir YOUNION profesinės sąjungos pradėjo naują kampaniją, kuria raginama gerinti darbo sąlygas slaugos, globos ir sveikatos priežiūros profesijose. Profesinės sąjungos pabrėžia, kad skubiai reikia daugiau darbuotojų, o tai bus įmanoma tik tada, jei greitai pagerės užimtumo ir darbo sąlygos. Prie kampanijos pradžios prisijungė apie 120 vietos darbo tarybų narių, taip pat sukurta interneto svetainė, kurioje skelbiami reikalavimai ir galimybė pateikti paramos pareiškimą. Profesinės sąjungos siekia, kad darbo laikas būtų sutrumpintas iki 35 valandų per savaitę, mokant visą darbo užmokestį ir kompensaciją, taip pat kad būtų garantuoti darbo santykiai mokymų metu, mokant darbo užmokestį, užtikrinantį pragyvenimą. Tarp kitų reikalavimų – didesnis pamainų stabilumas ir geresnis kompensavimas už nukrypimus nuo grafikų. Jie taip pat nori, kad būtų išplėsta teisė į pensiją už sunkų darbą priežiūros, slaugos ir sveikatos priežiūros specialistams. Tuo tarpu GÖD ir Younion viešojo sektoriaus profesinės sąjungos gegužės 8 d. visoje šalyje surengė akciją, kurios metu daugiausia dėmesio skyrė dideliam fiziniam ir psichologiniam stresui, su kuriuo susiduria sveikatos priežiūros darbuotojai, ir būtinybei atnaujinti sunkaus darbo taisykles, kad būtų užtikrinta, jog jos būtų taikomos visiems sveikatos priežiūros darbuotojams. Profesinės sąjungos teigia, kad tyrimai aiškiai rodo, jog vis mažiau darbuotojų gali ištverti didelį darbo krūvį iki standartinio pensinio amžiaus. Jos teigia, kad dabartinės taisyklės ir teisės į pensiją kriterijai neleidžia daugeliui sveikatos priežiūros darbuotojų pasinaudoti teise į išankstinę pensiją.

Rumunija

Viešojo sektoriaus darbuotojai reikalauja mokesčių reformos ir teisingų atlyginimų

Publisind Federacija kartu su kitomis BNS konfederacijai priklausančiomis federacijomis gegužės 13 d. surengė mitingą, kuriame protestavo prieš pernelyg didelius vyriausybės nustatytus mokesčius ir rinkliavas. Jos teigia, kad ši finansinė našta yra neproporcinga ir daro poveikį tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui. Nuo 2018 m. vyriausybė visą socialinio draudimo įmokų naštą perkėlė darbuotojams, padvigubino jų sveikatos ir pensijų įmokas, o darbdavių įmokas sumažino iki nulio. Nepaisant daugybės profesinių sąjungų pergalių teismuose, vyriausybė nesugebėjo įgyvendinti teisingos darbo užmokesčio sistemos, o mieliau įvedė naujus mokesčius. Šis mitingas žymi kampanijos, kuria siekiama reikalauti tikros mokesčių reformos, pradžią. Tuo tarpu, Publisind nariai Investicijų ir Europos projektų ministerijoje (MIPE) gegužės 16 ir 17 d. surengė protestus, atkreipdami dėmesį į sunkias darbo sąlygas. Profsąjunga teigia, kad nuo 2019 m. darbuotojams teko šešis kartus didesnis darbo krūvis, o kartu ir netinkamos darbo sąlygos. Nepaisant to, kad pasiektas istorinis 96 proc. lėšų įsisavinimo rodiklis, kyla pavojus darbuotojų išlaikymui. Protestuotojai reikalauja suvienodinti atlyginimus su aukščiausiais administracijos lygiais ir pagerinti kitas darbo sąlygas.

Bulgarija

Darbdavių organizacijos stabdo derybas dėl sveikatos priežiūros sektoriaus

CITUB konfederacija praneša, kad sveikatos priežiūros profesinė sąjunga FSZ įspėjo aukščiausius vyriausybės pareigūnus apie tai, kaip darbdavių organizacijos trukdo deryboms dėl naujos kolektyvinės sutarties sveikatos priežiūros sektoriuje. Nepaisydami teisinių įsipareigojimų, darbdaviai nuolat atsisako dalyvauti derybose sektoriaus lygmeniu ir boikotuoja balandžio 10 ir 16 d. numatytus susitikimus. Be to, FSZ gavo susirašinėjimą, kuriame reiškiama neigiama darbdavių pozicija ir kategoriškas nenoras dalyvauti tarybos posėdžiuose. Darbdaviai siūlo sudaryti darbo grupes, kurios vertintų atskiras sveikatos priežiūros įstaigas, o toks žingsnis vertinamas kaip žalingas derybų procesui. FSZ griežtai prieštarauja tokiai pozicijai ir žada rengti protestus visoje šalyje, jei ir toliau bus delsiama.

Norvegija

Užtikrintas sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimas

Derybos tarp sveikatos apsaugos profesinių sąjungų (įskaitant Fagforbundet, NSF ir “Delta”) ir darbdavių organizacijos “Spekter” buvo pasiektas pagrindinis susitarimas dėl ligoninių darbuotojų. Susitarimu visiems darbuotojams garantuojamas 22 000 NOK (1905 EUR) minimalaus darbo užmokesčio priedas. 3,7 proc. bendras priedas užtikrina teisingą atlyginimą, o vietinėse derybose tikimasi dar 5,2 proc. padidinti bendrą darbo užmokestį. Šiuo metu dedamos pastangos skatinti ligoninėse įsidarbinti visą darbo dieną, sprendžiant ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų paplitimo problemą. Iniciatyvos apima minimalaus tarifo už darbą savaitgaliais padidinimą ir naujo savaitgalio priedų apskaičiavimo modelio sukūrimą. Šiais pakeitimais siekiama, kad savaitgalio pamainos taptų patrauklesnės ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos įsidarbinti visą darbo dieną. Profesinės sąjungos teigia, kad derybomis užtikrintas realus sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio augimas, užtikrinant teisingą atlygį ir geresnius gyvenimo standartus.

Jungtinė Karalystė

Šiaurės Airijoje tęsiantis streikams, savivaldybių darbo užmokesčio pasiūlymas netenkina

Savivaldos profesinių sąjungų pirminė reakcija į šių metų darbdavių pasiūlymą dėl darbo užmokesčio yra ta, kad jis gerokai neatitinka jų lūkesčių. Derybose dalyvauja daugiau kaip milijonas Anglijos, Velso ir Šiaurės Airijos vietos valdžios darbuotojų, o pirminiame pasiūlyme siūloma 1290 svarų sterlingų (1515 eurų) vienkartinė piniginė išmoka (mažai apmokamiems darbuotojams ji sudaro 5,7 proc. metinio atlyginimo). UNISON, GMB ir Unite pateikė reikalavimą dėl 3000 svarų sterlingų arba 10 proc. didesnio darbo užmokesčio padidinimo (priklausomai nuo to, kuri suma didesnė), taip pat dėl darbo valandų sutrumpinimo, mokamų atostogų padidinimo ir minimalaus 15 svarų sterlingų (17,60 EUR) valandinio įkainio. Profesinės sąjungos konsultuosis su savo nariais dėl pasiūlymo. Tuo tarpu Šiaurės Airijos švietimo administracijos ir pagalbinių darbuotojų profesinės sąjungos (įskaitant UNISON, GMB ir Unite) tęsia protesto akciją dėl darbo užmokesčio ir klasifikavimo.

Italija

Profesinės sąjungos ruošiasi rugsėjo 23 d. streikui privačiose sveikatos priežiūros įstaigose

FP CGIL, CISL FP ir UIL FPL ruošiasi rugsėjo 23 d. surengti streiką, protestuodamos prieš nepakankamą pažangą derybose dėl kolektyvinės sutarties privačiame sveikatos priežiūros sektoriuje. Ginčas pirmiausia susijęs su tuo, kad darbdavių organizacijos AIOP ir ARIS nepradėjo derybų dėl sutarčių, apimančių slaugos namus ir privatų sveikatos priežiūros sektorių. Taip atsitiko nepaisant ankstesnių mobilizacijų ir laikinų susitarimų, dėl kurių buvo derėtasi su profesinėmis sąjungomis. Profesinės sąjungos yra nusivylusios dėl 12 metų trunkančios derybų aklavietės, dėl kurios, jų nuomone, vyksta “sutartinis dempingas” ir bloginamos darbuotojų darbo sąlygos. Slaugos namų sektoriuje spalio-sausio mėn. buvo pasirašyti du tarpiniai susitarimai, kurie turėjo sudaryti sąlygas iki birželio mėn. sudaryti vieną sektoriaus sutartį, tačiau darbdaviai derybas sustabdė. Profesinės sąjungos pabrėžia šio sektoriaus svarbą teikiant svarbiausias viešąsias paslaugas, todėl AIOP ir ARIS turi pripažinti darbuotojų teises ir profesionalumą. Jos smerkia abejingumą sektoriaus darbuotojų atžvilgiu ir paskelbė apie planus surengti nacionalinę mobilizaciją prieš rugsėjo mėn. streiką.

Portugalija

Atliekų tvarkytojai streikuoja dėl pagarbos ir profesinio pripažinimo

Gegužės 20 d. atliekų tvarkymo bendrovėje TRATOLIXO dirbantys profesinės sąjungos STAL nariai surengė 24 valandų streiką, reikalaudami pagarbos ir pripažinimo jų profesinei veiklai atliekų tvarkymo sektoriuje. Nepaisant administracijos kliūčių ir užsitęsusių derybų, darbuotojai surengė mitingą prie bendrovės patalpų. Pagrindiniai reikalavimai – nedelsiant padidinti atlyginimą 150 eurų, iki 2024 m. nustatyti minimalų 1 000 eurų atlyginimą, 10,50 eurų maistpinigių ir sutrumpinti darbo laiką iki 35 valandų per savaitę.

Ispanija

Mokesčių darbuotojų mitingas dėl darbo užmokesčio ir sąlygų gerinimo

Mokesčių agentūros AEAT darbuotojai vėl susitelkė reikalaudami pagerinti darbo užmokestį ir sąlygas bei teisingo atlyginimo. Profesinės sąjungos, įskaitant UGT-SP ir FSC–CCOO, visoje šalyje, įskaitant Madridą, Kataloniją, Andalūziją, Valensiją ir Galisiją, surengė protestus, smerkdamos profesinės karjeros stagnaciją agentūroje ir AEAT nesugebėjimą derėtis dėl naujos kolektyvinės sutarties. Nepaisant ankstesnių patikinimų, AEAT vadovybės nesusikalbėjimas su darbuotojų atstovais pagilino organizacijos krizę. Nuo 2022 m. buvo paskelbti du ginčai, dėl kurių kilo plataus masto mobilizacija. Profesinės sąjungos išdėstė planus pratęsti mobilizacijas, jei derybos ir toliau įstrigs. Daugiau nei 80 proc. atstovų turinčios organizuojančios profesinės sąjungos įspėja apie galimą streiką mokesčių pateikimo laikotarpiu, jei AEAT neatsižvelgs į darbuotojų susirūpinimą keliančius klausimus. Profsąjungos teigia, kad ši situacija rodo, jog būtina skubiai pradėti prasmingą dialogą ir imtis veiksmų, kad būtų išspręstos įsisenėjusios problemos ir užtikrinta sąžininga ir teisinga darbo vieta visiems AEAT darbuotojams.      

Parengta pagal EPSU informaciją