• Vokietija: Gydytojai streikuoja dėl geresnių darbo sąlygų
• Čekija: Derybos dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio patiria nesėkmę
• Europa: CEECAW projektas skirtas kolektyvinėms deryboms Vidurio ir Rytų Europos regione
• Ispanija: Vyriausybės reguliavimas kelia grėsmę namų priežiūros sektoriui
• Italija: Streikas pelno nesiekiančiame sektoriuje dėl vėluojančių sutarčių
• Prancūzija: FO reikalauja padidinti darbo užmokestį dėl įstrigusių derybų dėl vaistinių
• Portugalija: Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmai paskatino gydytojus streikuoti
• Danija: Naujuoju įstatymu išplečiama neoficialių slaugytojų apsauga
• Norvegija: Pasiektas naujas susitarimas dėl vaikų darželių darbuotojų darbo užmokesčio
• Kroatija: Viešojo sektoriaus profesinės sąjungos užsitikrino darbo užmokesčio padidinimą
• Slovakija: Naujas susitarimas dėl valstybės ir viešosios tarnybos darbuotojų
• Danija: Kopenhaga pratęsė lanksčios darbo savaitės eksperimentą

Vokietija

Gydytojai streikuoja dėl geresnių sąlygų

Rugsėjo 16 d. keli tūkstančiai gydytojų iš savivaldybių ligoninių visoje Vokietijoje streikavo reikalaudami geresnių darbo sąlygų ir teisingo atlygio. Apie 3 000 gydytojų susirinko Frankfurte prie Maino į centrinį įspėjamąjį streiko mitingą, kurį organizavo Marburger Bund, o papildomi mitingai vyko kituose regionuose.

Streikas rodo didėjantį nepasitenkinimą dabartine pamaininio darbo sistema, kuri, gydytojų teigimu, yra pasenusi ir kelia pernelyg didelę įtampą jų gerovei, ypač ne piko valandomis. Gydytojams atstovaujantis Marburger Bund siekia, kad būtų supaprastinta pamainų sistema ir pagerintos kompensacijos už budėjimą. Profsąjunga taip pat reikalauja, kad darbdaviai pirmenybę teiktų nuspėjamam darbui darbo dienomis, o ne nuolatinėms piko valandoms, kurios neigiamai paveikė medikų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros kokybę.

Profsąjunga ne tik reikalauja reformų pamainų planavimo srityje, bet ir siekia, kad per ateinančius metus maždaug 60 000 gydytojų, kuriems šios derybos turės įtakos, atlyginimai būtų padidinti 8,5 %. Streikas rengiamas prieš kitą kolektyvinių derybų etapą su Savivaldybių darbdavių asociacija, numatytą rugsėjo 17-18 d.

Profesinė sąjunga įspėja, kad darbdaviams nepakeitus požiūrio, įtampa gali ir toliau didėti, o jei derybos neduos patenkinamų rezultatų, tikėtina, kad bus surengta daugiau streikų. Kolektyvinė sutartis bus taikoma visoje šalyje, išskyrus numatytas konkrečias klinikas, kuriose galioja atskiros vidinės sutartys.

Čekija

Derybos dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio stringa

2024 m. rugsėjo 3 d. profesinės sąjungos, atstovaujančios viešųjų paslaugų ir administracijos darbuotojams, susirinko reaguoti į įstrigusias derybas dėl darbo užmokesčio didinimo. Susitikimas buvo sušauktas po to, kai vyriausybė atsisakė įgyvendinti sutartą 2024 m. rugsėjo mėn. atlyginimų didinimą ir nebuvo aiškumo dėl 2025 m. atlyginimų planų. Profesinės sąjungos išreiškė didelį susirūpinimą dėl nutrauktų susitarimų ir vyriausybės vengimo diskutuoti.

Paaiškėjo, kad vyriausybės pasiūlymas dėl 5 % ir 3 % padidinimo yra klaidinantis, o vienai grupei darbo užmokestis iš viso nebus padidintas. Šis nulinis padidinimas, apie kurį nebuvo kalbama oficialioje retorikoje, dar labiau padidino profesinių sąjungų nepasitenkinimą. Be to, finansų ministras Zbynekas Stanjura pateikė valstybės biudžeto projektą, kuriame darbo užmokesčiui skirta kur kas mažiau lėšų, nei buvo nurodyta anksčiau. Stanjura pripažino, kad skaičiai vis dar kinta, ir tai dar labiau sukėlė profesinių sąjungų nepasitenkinimą.

Iš pradžių profesinių sąjungų atstovai planavo rugsėjo 19 d. surengti mitingą, tačiau dėl plataus masto potvynių jis buvo atšauktas. Nepaisant šios nesėkmės, profesinės sąjungos ir toliau yra pasiryžusios užtikrinti aiškius vyriausybės įsipareigojimus.  

Europa

CEECAW projektas sprendžia kolektyvinių derybų klausimus Vidurio ir Rytų Europos regione

CEECAW projektas, kurio partnerė yra EPSU, skirtas spręsti kolektyvinių derybų problemas priežiūros, viešojo administravimo ir atliekų tvarkymo sektoriuose Vidurio Rytų Europoje ir Serbijoje. Nepaisant to, kad yra sukurta teisinė bazė, kolektyvinių derybų aprėptis regione išlieka gerokai mažesnė už ES vidurkį, ypač privačiajame sektoriuje, kur darbdaviai dažnai nenori derėtis dėl sektorinių susitarimų.

Dvylikoje šalių atliktas lauko tyrimas atskleidė svarbias problemas, įskaitant darbo jėgos trūkumą, mažą darbo užmokestį ir sudėtingas darbo sąlygas. Šios išvados buvo aptartos 2024 m. rugsėjo mėn. įvykusiame seminare Belgrade, kurio dalyviai pabrėžė geresnio socialinių partnerių bendradarbiavimo ir dalijimosi sėkminga praktika poreikį, kad būtų sustiprintos kolektyvinių derybų pastangos.

Globos sektorius kenčia dėl nepakankamo finansavimo, todėl darbo užmokestis nepatrauklus, didelė darbuotojų kaita ir senstanti darbo jėga. Panašiai ir atliekų tvarkymo sektoriuje profesinių sąjungų narių skaičius yra žemas, o kolektyvinių sutarčių skaičius minimalus. Tuo tarpu viešojo administravimo sektorius kovoja su padidėjusiu darbo krūviu, nekintančiu darbo užmokesčiu ir ekonominės bei politinės krizės poveikiu.

EPSU, kaip CEECAW projekto partnerė, atlieka svarbų vaidmenį remiant profesines sąjungas ir skatinant kolektyvines derybas šiuose sektoriuose. Kitame projekto etape bus rengiamos nacionalinės ataskaitos, lyginamosios analizės ir seminarai, kuriais bus siekiama stiprinti profesinių sąjungų gebėjimus dalyvauti veiksmingose kolektyvinėse derybose, galiausiai siekiant pagerinti darbo sąlygas regione.

Ispanija

Vyriausybės reguliavimas kelia grėsmę namų priežiūros sektoriui

Ispanijos vyriausybės sprendimas įtraukti namų priežiūros darbuotojus į tas pačias taisykles kaip ir namų ūkio darbuotojus sukėlė didelį susirūpinimą šiame sektoriuje. UGT Servicios Públicos išreiškė nepritarimą šiam pakeitimui per neseniai vykusį Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos (EPSU) susitikimą, nurodydama, kad šis žingsnis kenkia namų priežiūros darbuotojų profesionalizacijai, kurios buvo siekiama nuo pat Priklausomybės įstatymo priėmimo.

Naujajame Karališkajame dekrete Nr. 893/2024, kuriuo reglamentuojama namų ūkio sektoriaus darbuotojų sveikata ir sauga, nepripažįstamas skirtingas namų priežiūros darbo pobūdis. Priskiriant namų priežiūros padėjėjus namų ūkio darbuotojams, jame nepaisoma galiojančių teisės aktų ir kolektyvinių sutarčių, kurie jau reglamentuoja namų priežiūros sektorių.

UGT pabrėžia, kad nors reglamentas pagerina namų ūkio darbuotojų padėtį, jis sumaišo dvi labai skirtingas profesines sritis, dėl to kyla sunkumų namų priežiūros paslaugoms. Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad vyriausybė nesiima spręsti nepakankamo sektoriaus finansavimo problemos, taip pat apribojimai koreguoti sąnaudas viešosiose sutartyse. Dėl šių problemų blogėja darbuotojų darbo sąlygos, nes neįmanoma prisitaikyti prie didėjančių darbo sąnaudų, o nepakankamai finansuojamos sutartys neužtikrina kokybiškos priežiūros.

Italija

Streikas pelno nesiekiančiame sektoriuje dėl vėluojančių sutarčių

Rugsėjo 16 d. Italijos ne pelno siekiančio sektoriaus darbuotojai, įskaitant dirbančius socialinės rūpybos, sveikatos priežiūros ir švietimo srityse, surengė nacionalinį streiką. Profesinių sąjungų, priklausančių CGIL, CISL ir UIL konfederacijoms, streiką paskatino tai, kad nepavyko atnaujinti nacionalinės sutarties, kurios galiojimas baigėsi beveik prieš penkerius metus. Sutartis apima apie 135 000 darbuotojų, todėl visoje šalyje vyko mitingai ir renginiai.

Derybos su darbdavių asociacija Uneba vyksta jau daugiau kaip dvejus metus, tačiau pažanga nedidelė. Neseniai „Uneba“ pasiūlė sutrumpinti sutarties pratęsimo terminą iki 2025 m. birželio mėn. ir pasiūlė daugiau ekonominių priemonių. Tačiau profesinės sąjungos atmetė „Uneba“ reikalavimą, kad 50 proc. sutarties atnaujinimo išlaidų padengtų valstybės institucijos.

Profesinės sąjungos pabrėžė, kad sutarties atnaujinimas turi atitikti ir ekonominius, ir reguliavimo lūkesčius, suderintus su naujausiais šio sektoriaus susitarimais. Mitingai yra platesnės kampanijos, kuria siekiama užtikrinti geresnes darbo sąlygas ir darbo užmokestį šiems gyvybiškai svarbiems darbuotojams, pradžia.

Prancūzija

FO reikalauja padidinti darbo užmokestį įstrigusiose derybose dėl farmacijos

Bendruomenės vaistinių sektoriaus derybos įstrigo beveik dešimčiai mėnesių, nes nuo sausio mėn. net 16 darbo užmokesčio kategorijų buvo mažesnės už teisės aktais nustatytą minimumą. Farmacijos profesijų federacija FO pareikalavo 6 proc. padidinti darbo užmokesčio punktą ir įspėjo apie galimą mobilizaciją, jei darbdaviai ir toliau vengs derybų.

Rugsėjo 16 d. įvyko septintoji 2024 m. privalomų metinių derybų (NAO) sesija po ankstesnių bandymų, kurie nedavė jokios pažangos. FO išreiškė susirūpinimą dėl dialogo su darbdaviais trūkumo, nurodydama riziką tiek darbuotojams, tiek sektoriaus ateičiai. Daugeliui iš 134 500 sektoriaus darbuotojų, ypač farmacijos technikams, infliacijos sąlygomis darbo užmokestis nesikeitė, o tai palietė 20 proc. darbuotojų.

FO teigė, kad, nepaisant darbdavių teiginių apie 9 proc. darbo užmokesčio padidinimą 2022 ir 2023 m., dėl vėlavimo taikyti šiuos susitarimus darbuotojams nebuvo tinkamai kompensuota. Federacijos reikalavimai neapsiribojo vien darbo užmokesčiu, bet pasisakė už ilgalaikę viziją, kuri pagerintų technikų ir vaistininkų padėjėjų karjeros perspektyvas.

Didėjant nusivylimui, FO leido suprasti, kad jei derybos ir toliau bus vilkinamos, teks imtis streiko veiksmų. Federacija pabrėžė, kad būtina atkurti socialinį dialogą ir spręsti neatidėliotinus darbo užmokesčio klausimus visuomenės vaistinėse, kad būtų užtikrinta teisingesnė sektoriaus darbuotojų ateitis.

Portugalija

Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmai paskatino gydytojus streikuoti

Nacionalinės sveikatos tarnybos (SNS) gydytojai ketina surengti dviejų dienų nacionalinį streiką rugsėjo 24-25 d. ir demonstraciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Streikas rengiamas didėjant nepasitenkinimui Sveikatos apsaugos ministerija, kuri nesugebėjo išspręsti svarbiausių sveikatos priežiūros sistemos problemų.

Gydytojus slegia pernelyg dideli viršvalandžių reikalavimai, už darbą mokama nereguliariai, o įdarbinimo procesai vėluoja. Dėl to sistemingai uždaromos greitosios pagalbos tarnybos, todėl pacientai priversti važiuoti toli, kad gautų pagalbą. Be to, 1,6 mln. žmonių vis dar neturi šeimos gydytojo.

Nacionalinė gydytojų federacija (FNAM) pasisako už tokius sprendimus, kaip didesni atlyginimai, geresnės darbo sąlygos ir grįžimas prie 35 valandų darbo savaitės. Šis streikas yra platesnių FNAM pastangų ginti Nacionalinę sveikatos tarnybą dalis. Profsąjunga ragina siekti įvairių patobulinimų, įskaitant pacientų sąrašų mažinimą, atnaujintus Sveikatos priežiūros tarnybos priedus ir teisingą kompensaciją už viršvalandžius. Streiku siekiama pažymėti 45-ąsias NHS metines, pasisakant už valstybinę, visuotinę, nemokamą ir kokybišką sveikatos priežiūros sistemą.

Danija

Naujajame įstatyme išplečiama neoficialių slaugytojų apsauga

Tarp FOA ir savivaldybių sudaryta nauja kolektyvinė sutartis dėl neoficialių slaugytojų – tai svarbus įvykis FOA pastangose apsaugoti daugiau darbuotojų. Sutartyje, kuri įsigaliojo 2024 m. rugsėjo 1 d., šiai darbuotojų grupei užtikrinamos pagrindinės teisės, įskaitant darbo užmokestį ligos metu, pensijų išmokas, šeštąją atostogų savaitę ir didesnius atostoginius.

Neoficialūs slaugytojai, dažnai šeimos nariai, slaugantys sergančius giminaičius, anksčiau neturėjo socialinės ir sveikatos apsaugos susitarimuose numatytos apsaugos ir lengvatų. Dabar jie gaus tokį patį darbo užmokestį ir pensiją kaip ir nekvalifikuoti šio sektoriaus darbuotojai. Šiuo susitarimu pripažįstamas itin svarbus šių slaugytojų vaidmuo atliekant sudėtingas ir daug pastangų reikalaujančias slaugos užduotis.

Neformalių slaugytojų įtraukimo į kolektyvinių derybų sistemą FOA siekė jau seniai, o pastangos buvo dedamos nuo 2000-ųjų pradžios. 2024 m. kovo mėn. šiame sektoriuje dirbo 3 112 asmenų, t. y. 1 169 visą darbo dieną dirbantys asmenys. FOA ir savivaldybės ir toliau atidžiai stebės šios srities sąlygas ir planuoja grįžti prie diskusijų per kitą derybų ciklą 2026 m.

Norvegija

Pasiektas naujas susitarimas dėl vaikų darželių darbuotojų darbo užmokesčio

Po ilgų derybų, kuriose dalyvavo Fagforbundet, Švietimo asociacija ir Delta, buvo pasiektas susitarimas dėl darbo užmokesčio FUS vaikų darželių, privačių Norvegijos ikimokyklinio ugdymo centrų tinklo, darbuotojams. Susitarimu jų darbo sąlygos suderintos su PBL darželių ir savivaldybių sektoriaus sąlygomis, užtikrinant bendrą atlyginimų padidinimą bent 18 000 NOK, kad būtų išsaugota darbuotojų perkamoji galia.

Svarbus susitarimo aspektas – bendros pensijų sistemos (AFP), kuri įsigalios nuo 2024 m. kovo 1 d., įvedimas, padidinsiantis darbuotojų pensinį saugumą. Be darbo užmokesčio didinimo, susitarime numatytas papildomas atlygis darbuotojams, siekiantiems tolesnio išsilavinimo. Kvalifikuotiems darbuotojams ir aukštųjų mokyklų darbuotojams, priklausomai nuo kvalifikacijos, bus mokama nuo 13 000 iki 26 000 Norvegijos kronų daugiau per metus.

Susitarime taip pat pabrėžiama nuolatinio įgūdžių tobulinimo svarba, o už profesinį augimą atsako ir darbdavys, ir darbuotojai. Tai apima mokymą darbo vietoje, kuriuo siekiama struktūriškai stiprinti darbuotojų kompetenciją.

Kroatija

Viešojo sektoriaus profesinės sąjungos užsitikrino darbo užmokesčio didinimą

Kroatijos viešojo sektoriaus profesinės sąjungos sėkmingai išsiderėjo naują kolektyvinę sutartį, kurioje numatytas darbo užmokesčio didinimas ir finansinės premijos darbuotojams. Po trečiojo derybų su vyriausybe raundo profesinės sąjungos užsitikrino, kad darbo užmokestis bus padidintas 5 %, o iki 2024 m. kovo mėn. gali būti padidintas 12 %. Susitarime taip pat numatyta 300 eurų kalėdinė premija ir 100 eurų velykinė premija, o tai reiškia, kad, palyginti su ankstesniais pasiūlymais, jie bus geresni.

Be to, profesinės sąjungos užtikrino, kad jei iki 2024 m. kovo mėn. naujoji darbo užmokesčio sistema nebus įgyvendinta, bus pradėtos tolesnės derybos dėl bendro darbo užmokesčio padidinimo. Tai rodo įsipareigojimą nuolat gerinti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio struktūrą.

Susitarimas vertinamas kaip teigiamas rezultatas darbuotojams, nes juo užtikrinama, kad jų darbo užmokestis neatsiliktų nuo infliacijos, ir kartu suteikiamos papildomos išmokos atostogų priedų forma. Šie patobulinimai buvo atlikti po to, kai profesinės sąjungos dėjo pastangas spręsti ilgalaikes problemas, susijusias su darbo užmokesčiu ir darbo sąlygomis viešajame sektoriuje, įskaitant darbo užmokesčio paritetą ir kompensacijas dėl infliacijos.

Slovakija

Naujas susitarimas dėl valstybės ir viešosios tarnybos darbuotojų

Rugsėjo 17 d. baigtos derybos dėl valstybės tarnybos darbuotojų ir valstybės tarnautojų kolektyvinių sutarčių, kuriose nustatytos 2025 ir 2026 m. sąlygos. Sutartyse, dėl kurių derėjosi KOZ SR, numatyti svarbūs pakeitimai, kuriais siekiama pagerinti darbo užmokestį ir darbo sąlygas.

2025 m. viešojo sektoriaus darbuotojai gaus vienkartinę 800 eurų premiją, kurią planuojama išmokėti gegužės mėn. Tikimasi, kad ši premija gerokai palengvins padėtį, ypač mažiau apmokamiems darbuotojams. Nuo 2026 m. sausio mėn. 5 proc. padidės tiek valstybės tarnybos darbuotojų bazinė algų skalė, tiek valstybės tarnautojų darbo užmokesčio tarifai. Numatoma, kad šis darbo užmokesčio koregavimas viršys infliaciją, todėl bus užtikrintas realus darbuotojų darbo užmokesčio augimas.

Susitarimais taip pat gerinamos socialinės išmokos, įskaitant geresnį darbo laiko reguliavimą, ilgesnes kasmetines atostogas, didesnes išeitines išmokas ir įmokas į papildomą pensijų kaupimą. Be to, darbuotojai gaus dvi sveikatingumo dienas, dažnai vadinamas ligos dienomis.

KOZ SR pripažino, kad finansinė padėtis buvo sudėtinga, o norint užtikrinti šiuos patobulinimus reikėjo vesti sudėtingas derybas. Nors pirminiame pasiūlyme buvo siūloma nedidinti darbo užmokesčio, galutinis susitarimas vertinamas kaip teigiamas rezultatas darbuotojams. Tačiau profesinė sąjunga ir toliau siekia ilgalaikio tikslo – reformuoti darbo užmokesčio sistemą, kad darbo užmokestis viešosiose ir valstybinėse tarnybose niekada nenukristų žemiau minimalaus darbo užmokesčio. Šiam tikslui pasiekti reikės tolesnės analizės ir teisės aktų pakeitimų, kad būtų sukurta teisingesnė sistema visiems šių sektorių darbuotojams. 

Danija

Kopenhaga pratęsė lanksčios darbo savaitės eksperimentą

Kopenhagos savivaldybė nusprendė pratęsti lanksčios darbo savaitės eksperimentą po sėkmingų bandymų 17-oje vietų. Iniciatyva, pradėta įgyvendinti 2024 m. pavasarį, leidžia darbuotojams įvairiais būdais organizuoti savo darbo laiką. Galimi tokie variantai: dirbti ilgiau ir gauti papildomą laisvą dieną kiekvieną savaitę, papildomą laisvą dieną kas antrą savaitę arba fiksuotą mėnesio laisvą dieną.

Šia programa, parengta glaudžiai bendradarbiaujant su profesine sąjunga „HK Kommunal“, siekiama padėti darbuotojams pasiekti geresnę darbo ir šeimos gyvenimo pusiausvyrą. Išbandydama įvairius lanksčius grafikus, savivaldybė siekia rasti geriausią modelį savo darbuotojams. Bandymas paskatino teigiamas diskusijas dėl darbo vietos efektyvumo didinimo ir darbuotojų pasitenkinimo. Vadovai pažymėjo, kad lankstumas taip pat gali pagerinti gyventojams teikiamas paslaugas, nes darbuotojai yra labiau pasiekiami, kai jų reikia.

Eksperimentas tęsis iki 2025 m. balandžio mėn. ir leis savivaldybei surinkti daugiau įžvalgų apie lanksčių darbo sąlygų poveikį darbuotojams, darboviečių bendruomenėms ir piliečių aptarnavimui. Galutiniai rezultatai bus pateikti 2025 m. viduryje.

Kelios kitos Danijos savivaldybės taip pat eksperimentuoja su lanksčiomis darbo savaitėmis, o Odsherred savivaldybė keturių dienų darbo savaitę jau įvedė visam laikui.