Siekiant užtikrinti tinkamas darbo ir gyvenimo sąlygas, taip pat kurti sąžiningą ir atsparią ekonomiką ir visuomenę, laikantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslų, labai svarbu užtikrinti Sąjungos darbuotojams deramą darbo užmokestį. Deramas darbo užmokestis yra esminė ES socialinės rinkos ekonomikos modelio dalis. Valstybių narių konvergencija šioje srityje padeda siekti bendros gerovės Sąjungoje.

Ekonomikos nuosmukio laikotarpiais minimaliojo darbo užmokesčio vaidmuo tampa dar svarbesnis. COVID-19 krizė ypač paveikė sektorius, kuriuose dirba daugiau mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos ir turizmo, ir padarė didesnį poveikį palankių sąlygų neturintiems gyventojams. Siekiant remti tvarų ir įtraukų ekonomikos atsigavimą labai svarbu užtikrinti, kad Sąjungos darbuotojai turėtų galimybių įsidarbinti ir gauti deramą minimalųjį darbo užmokestį.

Minimaliojo darbo užmokesčio apsaugą galima užtikrinti kolektyvinėmis sutartimis (taip yra šešiose valstybėse narėse) arba įvedus nustatytąjį minimalųjį darbo užmokestį (taip yra 21 valstybėje narėje).

Nustačius deramą minimaliojo darbo užmokesčio lygį, užtikrinamas orus darbuotojų gyvenimas, padedama išlaikyti vidaus paklausą, stiprinamos paskatos dirbti ir mažinamas dirbančiųjų skurdas bei nelygybė mažesnio darbo užmokesčio segmente. Minimaliojo darbo užmokesčio apsauga taip pat padeda užtikrinti lyčių lygybę, nes minimalųjį arba apytikriai minimalųjį darbo užmokestį dažniau uždirba moterys negu vyrai.

Tačiau šiuo metu daugelis darbuotojų ES nėra apsaugoti deramu minimaliuoju darbo užmokesčiu.

Daugumoje valstybių narių, kuriose minimalusis darbo užmokestis nustatomas teisės aktais, jis yra per mažas, palyginti su kitu darbo užmokesčiu, arba per mažas, kad juo būtų užtikrintas orus pragyvenimas, net jei pastaraisiais metais jis padidėjo. Beveik visose valstybėse narėse nacionalinis nustatytasis minimalusis darbo užmokestis yra mažesnis nei 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos ir (arba) 50 proc. bruto vidutinio darbo užmokesčio.  

 Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ iniciatyva , prieš keletą dienų  kartu su atsakingais Socialinės apsaugos ministerijos atstovais, dalyvaujant ministrei Monikai Navickienei,  organizavo video konferenciją  dėl Europos Komisijos siūlymo pritarti Direktyvai dėl Minimalios mėnesinės algos.

Siūloma direktyva siekiama užtikrinti, kad ES darbuotojai būtų apsaugoti deramu minimaliuoju darbo užmokesčiu ir  skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio visose valstybėse narėse. Europos Komisija  tikisi, kad pasiūlymai pateikti Direktyvoje, bus parengti visapusiškai atsižvelgiant į nacionalines kiekvienos šalies tradicijas ir kad valstybės narės gali savo nuožiūra pritaikyti įsipareigojimus atsižvelgdamos į vidaus kontekstą.

Be to Europos Komisija siūlo atsižvelgti į kelis kriterijus, nustatant minimalią algą: perkamąją galią, darbo našumą, santykį su vidutiniu atlyginimu bei mediana šalyje. 

Atsižvelgiant į tai, siūloma direktyva siekiama užtikrinti, kad Sąjungos darbuotojai būtų apsaugoti deramu minimaliuoju darbo užmokesčiu, sudarančiu galimybes oriai gyventi šalyje, kurioje jie dirba.

Irena Petraitienė

LVTPS pirmininė

2021-04-23