Vos kiek daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo gyvenimo kokybe. Juos labiausiai džiugina bendravimas su šeima ir artimaisiais, o ypač nuvilia – socialinės paslaugos ir finansinė situacija, rodo Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų iniciatyva atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tik maždaug pusė gyventojų yra patenkinti savo darbu ir būstu.

38 proc. gyventojų pripažino, kad per pastarąjį dešimtmetį jų gyvenimas pablogėjo, daugiau nei 35 proc. nurodė, kad pagerėjo.
Kaip teigia tyrimo autoriai, savo gyvenimo kokybe patenkinti yra 22,7 proc. gyventojų – 4,3 proc. nurodė esantys labai patenkinti, o 18,4 proc. yra tiesiog patenkinti.
Didžiausia dalis – 41,5 proc. – yra nei patenkinti, nei nepatenkinti savo gyvenimo kokybe, 36 proc. pripažino esantys nepatenkinti arba labai nepatenkinti.
„Reikia pastebėti, kad Lietuvos rodikliai panašiuose tyrimuose yra gerokai žemesni nei daugumoje vakarų Europos šalių ir netgi nei kitose naujosiose vidurio ir rytų Europos demokratijose, pavyzdžiui Estijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Lenkijoje. Pagal šį rodiklį Lietuva yra grupėje šalių, į kurią patenka Latvija, Rusija, Rumunija“, – DELFI komentavo KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto daktarė Ligita Šarkutė.
Klausimas apie gyvenimo kokybę apima daug aspektų: žmogaus sveikatą, pajamas, būstą, bendravimą su artimaisiais ar šeimyninį gyvenimą, išsilavinimą, socialines paslaugas, gyvenamąją aplinką.
 
Vyrai labiau patenkinti
Lietuvos gyventojai labiausiai patenkinti emocinio gyvenimo kokybe, o didžiausią nepasitenkinimą jiems kelia finansinė padėtis.
Iš tyrimo matyti, kad labiausiai Lietuvos gyventojus džiugina bendravimas su draugais ir artimaisiais – juo patenkinti arba labai patenkinti yra 82 proc. apklaustųjų.
64 proc. gyventojų džiugina šeimyninis gyvenimas.
Visi kiti dalykai džiaugsmo teikia mažiau nei pusei lietuvių. Pavyzdžiui, būstas džiugina 49,6 proc., savo sveikata patenkinti 46,9 proc., darbu ir kita kasdiene veikla – 45,8 proc., galimybėmis įgyti išsilavinimą – 44 proc., gyvenamąja aplinka – 41,5 proc., socialinėmis paslaugomis – 22,9 proc. gyventojų.
„Geriau savo gyvenimo kokybę linkę vertinti vyrai nei moterys, žmonės iki 45 metų, prasčiausiai ją vertina 45-54 metų Lietuvos gyventojai. Su amžiumi vertinimai vėl palaipsniui gerėja, ir respondentai, kurių amžius perkopęs 75 metus, savo gyvenimo kokybę vertina taip pat gerai kaip ir jauni respondentai“, – rezultatus komentavo L. Šarkutė.
Požiūrių skirtumų tarp kaimo ir miesto gyventojų nepastebėta.
Tyrimo rengėjų paprašyti įvertinti savo gyvenimo pokyčius per 10 metų, 38 proc. apklausos dalyvių pripažino, kad jis pablogėjo, 35,3 proc. pagerėjo, o 21,7 proc. nepakito. 5 proc. apskritai nežinojo, kaip įvertinti savo gyvenimo sąlygų kaitą per pastaruosius 10 metų.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2010 m. gruodį – 2011 m. sausį KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

 

Gyventojų pasitenkinimas skirtingomis gyvenimo sritimis (KTU grafikas).
 

www.DELFI.lt