Birželio 6-7 dienomis Palangoje Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga subūrė aktyvius šakos lyderius į metinį Įgaliotinių tarybos renginį. Tai buvo svarbi proga aptarti valstybės tarnautojams aktualiausius klausimus, pasidalyti įžvalgomis ir kartu ieškoti sprendimų, kaip stiprinti valstybės tarnybą bei joje dirbančių žmonių atstovavimą.

Renginio dalyvius pasveikino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Svetlana Tučkė, perdavusi ir ministrės Jūratės Zailskienės sveikinimus.

Apie Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) veiklą, prioritetus ir profesinių sąjungų vaidmenį ginant darbuotojų interesus kalbėjo LPSK laikinoji pirmininkė Dalia Jakutavičė. Ji akcentavo, kad darbuotojų atstovavimo stiprinimas yra būtinos sąlygos, siekiant kokybiškų darbo sąlygų, teisingo atlygio ir didesnio darbuotojų įtraukimo į sprendimų priėmimą.

Daug dėmesio renginyje skirta ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos įgyvendinimui Lietuvoje. Ši direktyva įpareigos darbdavius faktiškai užtikrinti vienodą darbo užmokestį vyrams ir moterims už tą patį ar vienodos vertės darbą. Pranešimą apie direktyvos įgyvendinimo ypatumus, terminus ir laukiančius pokyčius skaitė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisės grupės vadovė Vita Baliukevičenė.

Vienas svarbiausių renginio akcentų – diskusija dėl Valstybės tarnybos įstatymo tobulinimo. Vidaus reikalų ministrė Alicija Ščerbaitė pristatė siūlymus keisti šį įstatymą. Dalis siūlomų pakeitimų profesinės sąjungos nariams pasirodė priimtini, tačiau dėl kai kurių nuostatų vyko aktyvios ir karštos diskusijos.

Valstybės tarnybos ateitis negali būti sprendžiama be pačių valstybės tarnautojų ir jiems atstovaujančių profesinių sąjungų balso. Keičiantis valdančiosioms daugumoms, valstybės tarnybos reforma neretai tampa politinių diskusijų objektu, tačiau pernelyg dažnai jose daugiau girdimi verslo, žiniasklaidos ar akademinės bendruomenės atstovai, o pačių darbuotojų patirtis lieka nuošalyje.

Profesinė sąjunga nuosekliai akcentuoja, kad kalbant apie valstybės tarnybos efektyvumą būtina matyti ne tik vadovų korpuso stiprinimą, bet ir visų šioje srityje dirbančių žmonių darbo krūvius, darbo sąlygas, atsakomybę bei darbo užmokestį. Be šių aspektų neįmanoma sukurti profesionalios, motyvuotos ir visuomenės poreikius atliepiančios valstybės tarnybos.

Todėl ypač vertinama tai, kad šiuo metu vyksta dialogas su valdančiąja dauguma ir sudaromos galimybės profesinėms sąjungoms dalyvauti svarstant Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus. Tik įtraukiant darbuotojų atstovus galima priimti sprendimus, kurie būtų ne tik politiškai patogūs, bet ir realiai veikiantys praktikoje.

Tik konstruktyvi diskusija, pagarba socialiniam dialogui ir darbuotojų patirties įvertinimas gali padėti rasti geriausius sprendimus tobulinant valstybės tarnybą.