K. Miškinienė. Kodėl svarbu auginti profesines sąjungas?

K. Miškinienė. Kodėl svarbu auginti profesines sąjungas?

 

Sekmadienį, kartu su Motinos diena, vėl paminėjome Tarptautinę darbininkų solidarumo šventę. Tiesa, kukliau, nei būdavo iki šiol. Gal ir dėl to, kad pastaruoju metu viešąją erdvę pasiekia daug gandų apie naująjį Darbo kodeksą bei jo nuostatas.

Išties, Seime verda sunkus darbas, o procesui įtaką stengiasi daryti įvairios interesų grupės. Ypač darbdavių atstovai, kurie yra puikiai organizuoti ir gebantys įtikinti ar pasibelsti į kabinetų duris.

Žinoma, visomis išgalėmis ginti dirbančiųjų teises stengiasi ir profesinių sąjungų atstovai. Jos daug nuveikė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui svarstant naująjį Darbo kodekso projektą. Tačiau, pranašumą vis dar turi darbdavių organizacijos. Todėl socialdemokratai tikisi, kad tam tikros naujojo Darbo kodekso nuostatos skatins burtis į profesines sąjungas dar neprisijungusius.

Demokratinėse šalyse permainos vyksta tik kalbantis ir derantis. Geriausia, kai tą daro skirtingų pusių interesams atstovaujančios asocijuotos grupės. Todėl ir Lietuvos dirbantieji turėtų drąsiau burtis arba jungtis jau prie esamų jų interesams atstovaujančių organizacijų – profesinių sąjungų. Nes tik solidari bei organizuota dauguma gali siekti konstruktyvaus dialogo ir tikrų permainų darbo vietoje.
 
Tačiau iki šiol į profesines sąjungas žmonės burdavosi nedrąsiai. Oficialiai teigiama, kad Lietuvos profesinėms sąjungoms priklauso vos apie 10 procentų šalies dirbančiųjų. Palyginus su Šiaurės šalimis, į kurias nukrypę mūsų žvilgsniai, skaičiai liūdina. Pavyzdžiui, Suomijoje net 74 procentų visų dirbančiųjų priklauso profesinėms sąjungos, Švedijoje – 70 proc., Danijoje – 67 proc. Daugelis mokslininkų pripažįsta, kad būtent skaitlingos ir aktyvios profesinės sąjungos stipriai prisidėjo prie skandinaviško gerovės valstybės modelio, kuris taip žavi lietuvius. Tad ką daryti, kad mūsų žmonės drąsiau burtųsi į profesines sąjungas?

Šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas neužtikrino tinkamo darbuotojų informavimo ir konsultavimo, neskatino darbuotojų jungimosi į profesinę sąjungą. Nauju Darbo kodeksu siekiama pakeisti esamą tvarką ir pagerinti darbuotojų informavimą bei konsultavimą per darbo tarybas. Tikimės, kad darbo tarybos paskatins darbuotojus burtis, ginant savo teises ir interesus.

Galbūt skamba idealistiškai, bet, manome, kad jos turėtų būti pirmuoju profesinių sąjungų organizavimosi laipteliu. Subūrus profesinę sąjungą, atsivertų didesnės galimybės derėtis kolektyviai. Kita vertus, reikėtų pabrėžti, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai taip pat siūlo palikti galioti Profesinių sąjungų įstatymą, kuris išsamiau reglamentuoja jų veiklą. Socialdemokratai ragina aktyviau diskutuoti ir apie kitus profesinėms sąjungoms aktualius klausimus, pavyzdžiui, liberalesnį streikų organizavimą.

Šiais metais sukako 130 metų nuo tos dienos, kai Čikagos miesto policija buvo priversta malšinti darbininkų demonstraciją, kurios metu žmonės reikalavo sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Šių metų gegužės 1-ąją žmonės ir vėl protestavo Prancūzijoje ir Pietų Korėjoje. Taip, pasaulis keičiasi labai greitai, bet turime ieškoti pusiausvyros tarp globalios ekonomikos poreikių ir dirbančiųjų interesų. Turime ieškoti kompromisų, o sprendimus priimti – dalyvaujant lygiavertėms šalims.

 

 
Kristina Miškinienė,
Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, socialdemokratė

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/k-miskiniene-kodel-svarbu-auginti-profesines-sajungas.d?id=71170734

Komentarai išjungti.