Kaip valdžia tyčiojasi didindama algas biudžetininkams

Kaip valdžia tyčiojasi didindama algas biudžetininkams

Seimas šioms Kalėdoms mestelėjo smulkią dovanėlę viešojo sektoriaus darbuotojams – mokytojams, pareigūnams, kultūros, socialiniams, valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams šiek tiek padidino atlyginimus, t. y. pora eurų pakėlė darbo užmokesčio bazinį dydį. Ar dėl to šiems žmonėms Kalėdos, kiti metai bus šviesesni? Vargu. Nes toks valdančiųjų „patrupinimas“ rodo nejautrumą valstybės sektoriaus darbuotojų problemoms.

 

Trečdalis mokytojų uždirba iki 500 eurų. Jų, kaip ir kitų, gaunančiųjų atlyginimus iš biudžeto, algos buvo nurėžtos per krizę ir įšaldytos iki šiol. Krizė jiems tęsiasi, nes keli eurai to įšalo netirpdo, juolab kad kainos per tą laiką smarkiai padidėjo, metinė infliacija dabar kur kas didesnė nei minėtas algų padidinimas. Siūliau Seimui, kad būtų atkurtos iki krizės buvusios algos viešojo sektoriaus darbuotojams. Buvo bandymų svarstyti, kad tokį jų didinimą galbūt reikėtų išdėstyti per trejus metus. Tačiau paskui valdantieji grįžo prie kur kas mažesnių sumų – ir štai rezultatas. Jį vadinu pasityčiojimu, nes biudžetininkams prie bazinio algos dydžio drebančiomis rankomis buvo pridedama 50 centų, o štai prokurorams siūloma algas didinti 600–800 eurų. Ar einame policinės valstybės keliu? Jėgos struktūroms algos išskirtinai keliamos šimtais eurų, o kitiems šimtams tūkstančių biudžetininkų – centais. Ar valdantiesiems svarbus tik jėgos struktūrų darbuotojų palankumas, kad jie uoliai tarnautų valdžiai ir ją gintų? Tačiau tuo pirmiausia buvo parodyta nepagarba viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms. Dar vienas ciniškas pasityčiojimo momentas yra tai, kas vyksta dėl Medikų sąjūdžio ir jo pateiktų reikalavimų. Matyt, valdantieji supranta tik jėgos kalbą – kaip pavyzdys galėtų būti mokytojų protestai. Švietimo darbuotojai susivienijo, pagrasino masiniais streikais, spaudė valdžią, derėjosi ir išsiderėjo – nors ir per dvejus metus, bet jiems pažadėta įvesti etatinį darbo apmokėjimą bei padidinti atlyginimus.

Tačiau ne tik valdžia, bet ir lietuviškas mentalitetas prisideda prie to, kad atlyginimai nedidinami. Kol darbuotojai nepalaikys vienas kito, nestos petys į petį, valdžia priiminės sprendimus, naudingus ne daugumai, o atskiroms interesų grupėms ar sektoriams, kurių palankumo sieks. Solidarumo Lietuvoje tenka ieškoti su mikroskopu. Matyt, lietuviai tokie jau yra – užuot palaikę vienas kitą, geriau pasidžiaugs, kad kaimynui nesiseka. O kai jau nepasiseka pačiam, kraunasi lagaminus ir traukia į anglijas, norvegijas. Tada valdžios vyrai susiėmę už galvų svarsto, kaip čia tą emigraciją suvaldyti. Mūsų valstybė jau pasiekė vieną didžiausių visos Europos Sąjungos ekonominio augimo rodiklių. Nedarbo lygis irgi žemas, kai kuriuos darbininkus tenka kviesti, vežtis jau net iš užsienio. Tačiau didžiausia ES ir tūkstančiui žmonių skaičiuojama emigracija. Maži atlyginimai ir nepakenčiamas valdžios požiūris į žmones išvaro juos iš šalies. Tačiau šiai valdžiai pritrūko drąsos pareikalauti, kad turtingi piliečiai į bendrą katilą mokėtų didesnius mokesčius. Juk statistika rodo, kad atskirtis vis didėja. Turtingesnieji uždirba ir sukaupia vis daugiau. Mažai gaunantieji ir toliau gauna per krizę sumažintas algas.

Valdantieji nesiima mokesčių sistemos reformos, teikia tik kosmetinius pasiūlymus. O kai kurie teikiami pasiūlymai netgi priešingi – siekiama ne surinkti daugiau pinigų, o pavyzdžiui, ūkininkus atleisti nuo vieno ar kito mokesčio arba sumažinti jų mokamus mokesčius. Tačiau nekeičiant mokesčių sistemos ir nepradėjus rinkti daugiau mokesčių iš didžiausias pajamas gaunančiųjų, atsitinka taip, kad du trečdaliai visų pinigų apmokestinami ir gyventojų pajamų, ir „Sodros“, ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčiais. O vienas trečdalis lėšų, gaunamų labai nedidelės grupės pačių turtingiausių žmonių, apmokestinama – tik 5–15 proc. tarifu. Tad pamatykime skirtumą – vieni į valstybės iždą atiduoda apie 55 proc., o kiti – nuo 5 iki 15 proc. savo pajamų. Todėl ir trūksta pinigų, kad būtų galima skirti padoresnius atlyginimus ir parodyti pagarbą didžiai Lietuvos gyventojų daliai.

 

Algirdas Sysas yra Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys.

 

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Komentarai/kaip-valdzia-tyciojasi-didindama-algas-biudzetininkams/255931/


© Lietuvos žinios

Komentarai išjungti.