Š.m. kovo 16-17 dienomis Kopenhagoje vyko Europos visuomeninių paslaugų profesinių sąjungų federacijos (EPSU) konferencija „Pelnyto darbo palaikymas ir principų tobulinimas visuomeniniame sektoriuje”, kurioje Lietuvos valstybės tarnautojų profesinę sąjungą atstovavo Ramunė Rovbutienė – Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narė. Konferencijoje be Lietuvos atstovės dalyvavo profsąjungininkai iš Austrijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos Vokietijos, Danijos, Švedijos, Šveicarijos, Norvegijos.

Konferencijos metu buvo diskutuojama dėl kolektyvinių sutarčių vystymo ir gerinimo, t.y. kaip profesinės sąjungos visuotinės krizės metu yra pasirengusios ginti darbo užmokestį ir sąlygas. Buvo pažymėta, kad 2009 metais visų konferencijoje dalyvaujančių šalių darbo užmokestis visuomeniniame sektoriuje augo nuo 1% iki 5 %, tuo tarpu kai Baltijos šalyse atlyginimų sektoriuje įvyko staigus kritimas: Estijoje- 14%, Lietuvoje- 19,3%, Latvijoje- 23,7%. Danijoje šiuo metu darbo sutartys sudaromos 2 metų laikotarpiui, kai tuo tarpu anksčiau buvo sudaromos 3 metų laikotarpiui. Suomijoje kredito sąskaita nebuvo sumažintos socialinės garantijos, tačiau buvo sumažintas darbuotojų skaičius valstybiniame sektoriuje.

Taip pat konferencijos metu didelis dėmesys buvo skirtas paslaugų nuomos strategijai (outsourcing), t.y. tam tikrų valstybinių paslaugų perdavimui į privačias rankas. Pavyzdžiui, Danijoje labai paplito senelių slaugos, vaikų priežiūros bei valymo paslaugas perduoti privačioms įmonėms. Valstybė taip sutaupo pinigus, jai nebereikia išlaikyti šių sričių darbuotojų, nes jie pereina dirbti į privačius sektorius, kurie aptarnauja kažkada buvusias valstybines poliklinikas ar vaikų darželius. Aišku, žiūrima, kad nenukentėtų paslaugų kokybė, nors būtent ir buvo užsiminta, kad perėjus į privačias rankas, dažniausiai ir nukenčia kokybė. Buvo pažymėta, kad kai gydytojai Suomijoje tapo privatūs, kaina pakilo, o kokybė suprastėjo ir žmonėms, aišku, tapo blogiau. Prancūzijoje tokie sektoriai, kurie anksčiau buvo tik valstybiniai – slauga, vaikų priežiūra – dabar vis dažniau pereina į privačias rankas, o Austrijoje sumažėjo universitetų darbuotojų apmokėjimas perėjus į privačias rankas bei pablogėjo darbo sąlygos.

Konferencijos metu paliesta pelnyto darbo sąvoka, t. y darbo, kuris darbuotojui suteikia socialines garantijas, teisingą apmokėjimą, saugumo jausmą. Šiuo metu valstybiniame sektoriuje vis daugiau darbuotojų priimama pagal terminuotas darbo sutartis, neturi valstybės tarnautojų statuso ir socialinių garantijų.

Buvo pristatytas Danijos mokesčių komisijos pranešimas dėl lygiateisio apmokėjimo, kuriame sulyginti ir pristatyti duomenys, apimantys vyrų ir moterų užimtumą, sąlygas darbo vietoje, darbo užmokesčio dydį ir kt. Pažymėta, kad didesnį darbo užmokestį gauna vyrai, nes jie pagrindinai užima vadovaujančius postus.

Taip pat buvo plačiai diskutuojama ( Dr. Jane Pillinger atlikta studija) apie moterų lygiateisio apmokėjimo už darbą, įsidarbinimo galimybių, jų sugrįžimo į darbą po motinystės atostogų. Kalbėta apie tam tikrus stereotipus, kurie trukdo pasirinkti darbą tam tikroje srityje, nes ji laikoma vyriška, balansavimo tarp darbo ir šeimyninio gyvenimo, išsilavinimo neįvertinimo, atsižvelgiant į tai, kad moterys pagal statistinius duomenys yra labiau išsilavinusios, tačiau vadovaujančius postus užima daugiausia vyrai. Gera patirtis – Norvegijoje yra įstatymas, kuriuo nustatyta, kad 40 % vadovaujančiųjų pozicijų privalo užimti moterys.
Pabaigoje buvo pasiūlyta savo nacionalinėse profesinėse sąjungose atkreipti dėmesį į tokias sritis kaip: lygiateisio apmokėjimo, moterų darbo apmokėjimo, kokią įtaką daro privatizacija ir restruktūrizacija moterų darbo užimtumui, pateikti daugiau teisingų duomenų.

Ramunė Rovbutienė
Klaipėdos teritorinės muitinės
darbuotojų profesinė sąjunga