Pateikiame diskusijai dėl profesinių sąjungų reprezentatyvumo kriterijų bei profesinės sąjungos padalinio reglamentavimo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos parengtą projektą ir Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjungos visuomeninės patarėjos Rasos Šidlauskaitės siūlymus.

Projektas
Diskusijai dėl profesinių sąjungų reprezentatyvumo kriterijų bei profesinės sąjungos padalinio reglamentavimo
2013-05-22
 
3¹ straipsnis. Profesinių sąjungų reprezentatyvumas

1. Atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis nacionaliniu lygiu pripažįstamos profesinės sąjungos, atitinkančios tokius kriterijus:
1) įregistruota kaip profesinių sąjungų susivienijimas ir veikianti ne mažiau kaip 5 metus;
2) turi struktūrinius padalinius ne mažiau nei dešimtadalyje Lietuvos Respublikos savivaldybių arba jungia ne mažiau kaip 5 skirtingų ekonominės veiklos sektorių susivienijimus;
3) jungia ne mažiau kaip 10% visų Lietuvos profesinių sąjungų narių;
4) yra europinių arba tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų narė.

2. Atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis šakos lygiu pripažįstamos profesinės sąjungos, atitinkančios tokius kriterijus:
1) įsteigta kaip ekonominės veiklos profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų susivienijimas;
2) turi struktūrinius padalinius arba jungia narius (alternatyva: profesines sąjungas) daugiau nei vienoje Lietuvos Respublikos savivaldybėje;
3) jungia ne mažiau kaip 5% atstovaujamo sektoriaus darbuotojų arba veikia ne mažiau kaip 5 % atstovaujamojo sektoriaus įmonių;
4) yra europinių arba tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų narė.

3. Atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis teritoriniu lygiu pripažįstamos profesinės sąjungos, atitinkančios tokius kriterijus:
tiesiogiai ar per savo struktūrinius padalinius veikiančios konkrečioje teritorijoje (apskrityje, savivaldybėje ar kt.);
jungiančios ne mažiau kaip 5 % atstovaujamos teritorijos ar atstovaujamo sektoriaus darbuotojų konkrečioje teritorijoje;
 
4. Jei nėra organizacijų, atitinkančių  1 dalies 3 punkte, 2 dalies 3 punkte ir 3 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, atstovaujančia atitinkamo lygio organizacija pripažįstama ta, kuri jungia daugiausiai darbuotojų bei atitinka kitus jos lygio atstovaujančiai profesinei sąjungai keliamus kriterijus. 

6 straipsnis. Profesinių sąjungų steigimas

Profesinės sąjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais. Profesinės sąjungos turi teisę steigti struktūrinius padalinius.
Profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų:
1) ne mažiau kaip 20 steigėjų arba įmonėje, įstaigoje, organizacijoje steigėjai sudarytų ne mažiau kaip 1/10 visų darbuotojų (o 1/10 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai), ir profesinės sąjungos susirinkime yra patvirtinti jos įstatai bei išrinkti valdymo organai;
2) susirinkime patvirtintus įstatus;
3) išrinktus valdymo organus;
4) priimtą sprendimą dėl buveinės.
Profesinė sąjunga laikoma įsteigta nuo tos dienos, kai įvykdytos šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos sąlygos.
Profesinės sąjungos struktūrinio padalinio steigimui būtina, kad jis turėtų šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą steigėjų skaičių. Profesinės sąjungos struktūriniai padaliniai turi visas profesinės sąjungos teises ir garantijas.

8 straipsnis. Profesinės sąjungos įstatai (statutas) ir dokumentų pateikimas Juridinių asmenų registrui
„11) profesinės sąjungos struktūrinių padalinių, filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo tvarka;“
 
7 straipsnis. Profesinių sąjungų susivienijimai

Profesinės sąjungos turi teisę jungtis į įvairius susivienijimus. Profesinių sąjungų susivienijimą sudaro ne mažiau kaip 5 profesinės sąjungos ar struktūriniai profesinės sąjungos padaliniai skirtingose įmonėse, įstaigose, organizacijose.
Profesinių sąjungų susivienijimai gali būti kuriami tik laisvu profesinių sąjungų susitarimu ir jų iniciatyva.

parengė teisininkė Jolanta Cinaitienė
 
 

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjungos visuomeninės patarėjos Rasos Šidlauskaitės pastabos, dėl teikiamų p. A. Syso profesinių sąjungų įstatymo pataisų
 
*Dėl reprezentatyvumo.* Mano nuomone, kriterijus dėl profesinių sąjungų reprezentatyvumo būtina nustatyti įstatyme, nes būtent šis lacunae legis, kitaip sakant įstatymo spraga, buvo vienas iš argumentų atsisakant inicijuoti kolektyvines derybas dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties. Ar tie kriterijai geri, ar ne, sudėtinga spręsti, tačiau bent jau tokių kriterijų įtvirtinimas, būtų žingsnis nacionalinės kolektyvinės sutarties
link.
 
*Dėl siūlomo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo. *Numatyta, kad profesinių sąjungų susivienijimą, veikiantį nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygiu, gali steigti ne mažiau kaip 5 profesinės sąjungos. Susivienijimas yra gyvas organizmas. Profesinės sąjungos (steigėjos) gali išstoti iš susivienijimo, įstoti naujos (ne steigėjos). Tad steigėjų susivienijime gali likti ir mažiau, tačiau gali būti kitų narių, kurie nebuvo steigėjai. Todėl siūlytina nustatyti, kad įsteigtame susivienijime turi būti ne mažiau kaip 5 nariai, priešingu atveju, susivienijimas netenka teisės reprezentuoti profesinių sąjungų nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu.
 
*Dėl 13 straipsnio papildymo*. Mintis dėl dalies darbo laiko skyrimo ir jo sumavimo per metus puiki, tačiau Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 7 numatyta, kad valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Įtvirtinus šią nuostatą Profesinių sąjungų įstatyme kyla kolizija su Valstybės tarnybos įstatymu. Todėl manytina, kad kartu turi būti teikiamas ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimas. Priešingu atveju gali susiklostyti tokia situacija, kad toje pačioje valstybės institucijoje dirbantys asmenys (valstybės tarnautojai ir dirbantys pagal darbo sutartis) bus traktuojami ne vienodai, nesant tam jokių objektyvių pateisinamų priežasčių. Manytina, kad tikslinga profesinės sąjungos veiklai skirtą laiką sumuoti ne per mėnesį, o už visus metus, nes paprastai renginiai ar pan. neišsidėlioja kas mėnesį, tą patį mėnesį gali būti keli renginiai, o kitą – nei vieno, todėl prarandama galimybė tinkamai atstovauti profesinę sąjungą.
 
*Dėl 17 straipsnio papildymo. *3 dalyje numatyta, kad informaciją VDI perduoda profesinės sąjungos arba jų inspekcijos. 2 dalyje numatyta, kad joje išvardytiems tikslams profesinės sąjungos gali turėti inspekcijas, teisinės pagalbos tarnybas ir kitas institucijas. Manytina, kad tik inspekcijų išskyrimas 3 dalyje nėra logiškas. Todėl siūlytina 3 dalyje žodžius „jų inspekcijos“ išbraukti.
 
*Dėl 20 straipsnio 1 dalies pakeitimo *Siūloma numatyti, kad profesinės sąjungos ir jų nariai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Kyla klausimas, ar šiame straipsnyje kalbama apie pavienius narius ir jų individualias teises, ar apie narių kreipimąsi į teismą profesinės sąjungos vardu. Jei eina kalba apie reprezentavimą, tuomet taip pat turi būti nustatytas reprezentatyvumo kriterijus. Kad būtų išvengta dviprasmybių, siūlau 20 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: Profesinių sąjungų ir jų narių teisės ir teisėti interesai ginami įstatymų nustatyta tvarka.

 
LVTPS informacija