Ar vienas lauke – karys Lietuvoje?

Ar vienas lauke – karys Lietuvoje?

Ar teko jums kada nors pajusti, kad darbe esi nereikalingas, tau grasinama, tu esi visokiais būdais žeminamas prieš darbuotojus, prieš klientus, švelniai tariant – terorizuojamas. O konkrečiai – patiri tokį spaudimą, tokį pažeminimą, tokią nepagarbą, mobingą, kad net pats negali patikėti, kad taip gali būti. 

Juk baisu, kai tavo viršininkas geriau išmano, ką tu darbe galvoji, ką ketini nuveikti, kokia tavo psichika, kuo tu sergi ir primygtinai liepia pasitikrinti sveikatą. Ką ten liepia, jis parašo įsakymą pasitikrinti sveikatą, nurodo pas kokį gydytoją turi kreiptis, ir įspėja, kad kad patikrinimo išvadą paimsi ne tu, o jis,  tavo viršininkas. Ir tu iš ties pradedi galvoti, kad gal tavo sveikata ir sušlubavo, o ypač galvos srityje.O gal sveikatos problemų turi tavo viršininkas?Bet kai tokia situacija paliečia konkrečiai tave, imi svarstyti, ar trauktis ir ieškoti darbo kitur, ar nepasiduoti spaudimui, kovoti dėl savęs, dėl savo teisių teismuose ir įrodinėti, kad tavo viršininkas ne visada būna teisus.

 

 

Netikit, kad taip yra Lietuvoje?               

 

 

Deja, Dianos, Rokiškio socialinės paramos centro vyriausios socialinės darbuotojos ir jos kolegių pasakojimai atskleidė, kokį psichologinį smurtą arba vadinamąjį mobingą ji patyrė šioje įstaigoje. Mobingas – tai tikslinis, sisteminis, ilgą laiką pasikartojantis kolegų elgesys darbovietėse. Jo tikslas yra pažeminti, apjuokti kurį nors kolegą, sumažinti jo savivertę, atriboti nuo kolektyvo ir galiausiai priversti jį palikti darbo vietą.

 

 

Kodėl kilo konfliktas darbe, žino tik  šios dvi moterys: buvusi Rokiškio socialinės paramos centro direktorė Audronė Kaupienė ir to paties centro vyriausioji socialinė darbuotoja Diana Kietienė.

 

 

Gal direktorė išsigando stiprios konkurentės, kuri Socialinių darbuotojų dienos proga prieš keletą metų buvo pristatyta apdovanojimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje? O gal direktorė turėjo tikslą įdarbinti, tikėtina, savo gerą pažįstamą nušalindama nuo darbo Dianą ir į jos vietą priimdama  socialinio darbo patirties neturinčią, nė dienos socialinio darbo nedirbusią lojalią darbuotoją? Gal  su Diana norėta susidoroti kaip su  šios organizacijos profesinės sąjungos pirmininke?

 

 

Bet šiandien šios priežastys jau nebėra svarbios.Svarbu, kokiais metodais šis konfliktas buvo vystomas, kiek į jį buvo įtraukta žmonių ir institucijų. Konflikte dalyvavo net organizacijos„Maisto bankas“ darbuotojai, žiniasklaida.Lietuvos ryto televizijos laidoje „Lietuvos ryto reporteris“ Dianą „nuteisė“ už „Maisto bankui“ paaukotų produktų iššvaistymą. Žurnalistai net nesivargino paanalizuoti,  kas iš tikrųjų kaltas šiame konflikte, kokios pasekmės bus nukentėjusios Dianos sveikatai, jos šeimai, kolegoms darbe, kokia bus teismo nutartis. Todėl rodyti tokius, tikėtina, užsakomuosius reportažus, kai dar neaiški teismo baigtis, yra neetiška.

 

 

Rokiškio socialinės paramos centro direktorė su savo palaikymo komanda (o pataikaujančiųjų jai netrūko) tikėjosi, kad jų sukurptas planas išgyvendinti Dianą pavyks. Deja, Dianos nekaltumas buvo įrodytas, Rokiškio teismas ją grąžino į darbą, į tas pačias vyriausiosios socialinės darbuotojos pareigas, jai išmokėta kompensacija.

 

 

Negi jau pasiekėme Lietuvoje evoliucijos vystymosi lubas ir nukritome iki primityviausios džiunglių gyventojų elgsenos? Kai viešajame sektoriuje dirbantis vienas iš vadovų pamynė visas moralės normas ir  pagarbą kitam žmogui, šiuo atveju savo kolegai,  darbuotojų atstovui, tai pradedi galvoti, o kaip buvusiai vadovei seksis dirbti kitoje įstaigoje, su kitu kolektyvu, su kitais klientais?

 

Tokie darbo santykiai vyrauja kai kurių rajonų viešojo sektoriaus įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kur meras, savivaldybių darbuotojai, kitų organizacijų darbuotojai surišti giminystės, draugystės, kaimynystės ar dar kokiais kitokiais ryšiais.

 

 

Gal jau laikas būtų keisti savivaldybių rinkimų, priėmimo į darbą tvarkas, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę dirbti jam priimtiną ir sugebėjimus atitinkantį darbą, kad nebūtų tokių istorijų, kaip nutiko Dianai, o kaltieji būtų nubausti. Įstatymų leidėjai, Seimo nariai, atsigręžkite pagaliau į žmogų Lietuvoje!

 

 

O darbuotojai daugiau pasitikėkite ir junkitės į profesines sąjungas, kurios, reikalui esant, atstovaus ir gins jūsų teises.

 

 

 

Irena Petraitienė

 

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir

 

viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos

pirmininkė

Komentarai išjungti.