Balandžio 12 d. įvykusiame neeiliniame Lietuvos trišalės tarybos posėdyje Valstybinio socialinio draudimo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymų pakeitimus pristatė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Siūloma savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų „lubas“ kilstelėti iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), taip jas suvienodinant su šiuo metu galiojančiomis „lubomis“ darbo sutartininkams. Šiuo metu savarankiškai dirbančiajam nebereikia mokėti įmokų pasiekus 43 VDU, t.y. apie 6800 eurų per mėnesį. Tačiau didesnis gyventojų pajamų mokestis taikomas tik nuo 60 VDU (apie 9500 eurų per mėnesį). Todėl mokesčių ir įmokų suma nepagrįstai yra mažesnė asmenims, gaunantiems tarp 6800 eurų ir 9500 eurų per mėnesį, nei visiems kitiems. Siūlome ištaisyti šį skirtumą. Pakeitimas paliestų apie 2 tūkst. asmenų, įstatymas įsigaliotų nu 2025 sausio 1 d.

Vyriausybei taip pat teikiamas mokesčių reformos siūlymas suvienodinti savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų  bazes. Šiuo metu jos varijuoja nuo 50 proc. iki 100 proc., priklausomai nuo vykdomos veiklos formos. Dauguma savarankišką veiklą vykdančių asmenų moka socialinio draudimo įmokas nuo 90 proc. bazės, todėl tokią bazę siūloma nustatyti visoms savarankiškos veiklos formoms.

Taip pat siūloma nedarbo draudimu apdrausti savarankiškai dirbančius žmones. Samdomą darbą dirbantieji moka 1,31 proc. nedarbo draudimo tarifą, todėl netekus darbo, apdraustieji gauna apie 450 eurų per mėnesį, kol ieško naujo darbo. Siūloma ir savarankiškai dirbantiems asmenys mokėti 1,31 proc. socialinio draudimo įmokų tarifą nuo apmokestinamųjų pajamų, Jie, ieškodami darbo, gautų panašias išmokas į dirbančiuosius pagal darbo sutartį. Apsaugą nuo nedarbo įgytų apie 50 tūkst. asmenų, kurie jos dabar neturi. Asmuo turėtų nutraukti savarankišką veiklą, registruotis Užimtumo tarnyboje, ieškoti darbo ir gautų nedarbo draudimo išmoką už tiek mėnesių, kiek metų mokėjo įmokas bent nuo minimalios mėnesinės algos.

Jei Seimas pritartų pakeitimams, nedarbo draudimo išmokas savarankiškai dirbantys už pirmąjį mėnesį galėtų gauti avansu. Pirmą išmoką galėtų gauti jau nuo 2025 m. sausio 1 d., nors pirmąją įmoką turėtų sumokėti tik iki 2026 m. gegužės 1 d. Dirbantiems pagal darbo santykius ir pagal individualią veiklą – išmokos sumuotųsi ir augtų išmoka. Nepasinaudojus nedarbo draudimu, jis kauptųsi.

Taip pat siūloma sutrumpinti dirbančiųjų pagal darbo sutartis nedarbo draudimo stažą nuo 12 iki 9 mėnesių per 30 mėnesių. Tai leistų papildomai apsaugoti apie 8 tūkst. asmenų, kurie mokėjo įmokas, bet nesukaupė pakankamai stažo.

Savarankiškai dirbantis asmuo galėtų sukaupti iki 9 mėnesių nedarbo draudimo, kuris labai praverstų nebegalint vykdyti savarankiškos veiklos ir nusprendus ieškotis darbo.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad dauguma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomų mokestinių pakeitimų skamba logiškai.

Vis dėlto ji kritikavo siūlymą suteikti galimybę „avansu“ gauti išmokas dirbantiesiems savarankiškai.

„Pirmiausia, man atrodo, rizikingas žingsnis duoti avansu, nes pagal darbo sutartį dirbantis žmogus neturi tokios prabangos. Gal būtų galima analogiškai pasiūlyti ir pagal darbo sutartį dirbančiam žmogui gauti tam tikras išmokas avansu?“ – teigė I. Ruginienė.

Darbdavių atstovams aršiai kritikuojant bandymus savarankiškai dirbančiųjų veiklą artinti prie sąlygų, kurias turi dirbantieji pagal darbo sutartis, Inga Ruginienė siūlė atskirti dvi grupes, kurias profsąjungos mato tarp užsiimančiųjų individualia veikla. Anot jos, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai individualią veiklą vykdo tie, kuriems priklausytų turėti darbo santykius.

„Mes, kaip profesinės sąjungos, matome dvi grupes. Tai yra verslininkai arba smulkieji verslininkai ir yra kita, daugiau mums nerimo kelianti grupė – ilgametės darbo sutartys, staiga pakitusios į individualią veiklą. Kalbėti apie tai, kad jie staiga tapo verslininkais, atsiprašau, netgi būtų nesąžininga. Jeigu mes suprantame, kad yra dvi tokios grupės, tai gal ir tie pasiūlymai turi būti modeliuojami pagal tas grupes. Man atrodo, kad mums reikėtų koncentruotis į patrauklesnę darbo santykių, darbo sutarčių formą. Jeigu individuali veikla grįš prie savo ištakų, prie darbo sutarčių, aš nematau nieko blogo. Kaip tik galvoju, kad tai turėtų būti mūsų tikslas ir mūsų siekiamybė“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Vėliau finansų viceministrė Rūta Bilkštytė pristatė mokestinių pasiūlymų paketą.

LPSK pasiūlymus paketui pakomentavo I. Ruginienė. Pasak jos, LPSK visiškai palaiko visų pajamų sumavimą ir jų apmokestinimą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifais.  Tačiau LPSK esą susirūpinusi dėl GPM tarifo sumažinimo nuo 32 proc. iki 25 proc., todėl siūlo jo nemažinti.

Kitas esminis LPSK pasiūlymas – sumažinti GPM tarifą iki 15 proc. darbo sutarčių pajamoms, kurios neviršija 35 tūkst.  per metus. Taip būdų didinamas darbo sutarčių patrauklumas. Daugiau LPSK pasiūlymą – čia.

Posėdžio įrašas – čia.

Kitas, eilinis Trišalės tarybos posėdis – balandžio 25 d.