Socialinių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka dabar chaotiška, teigia Socialinių darbuotojų asociacijos viceprezidentė. Nors šiemet jų atlyginimai padidėjo, atsirado galimybė gauti priedus, skirtingose įstaigose ar miestuose jie uždirba nevienodai, nors dirba tą patį darbą.

„Socialinių darbuotojų Lietuvos savivaldybėse darbo užmokestis skiriasi pakankamai [daug]. Mes Vilniaus miesto savivaldybėje tikrai sulaukėme savo valdžios dėmesio ir visiems socialiniams darbuotojams prie galiojančių koeficientų dar yra skirtas 20 proc. priedas.

Vilniuje socialinis darbuotojas uždirba apie 530 eurų, padėjėjas – apie 430 eurų, atskaičius mokesčius. O, kiek žinau, kitose savivaldybėse gali atlyginimas būti mažesnis ir šimtu eurų“, – sako Socialinių darbuotojų asociacijos viceprezidentė Jūratė Tamašauskienė.

Po to, kai Konstitucinis Teismas prieš pusmetį paskelbė, kad biudžetininkų atlyginimus turi apibrėžti įstatymas, vyriausybė ėmėsi dabartinę sistemą keisti.

Pasak vyriausybės kanclerio, tai nereiškia, kad nuo kitų metų atlyginimai vieniems smarkiai padidės, o kitiems sumažės. Gaunantys mažiau galėtų tikėtis 2–3 proc. didėjimo. Perskaičiavus atlyginimus, gaunantiems daugiau jis nemažėtų. Tačiau kancleris pabrėžia, kad lygiavos taip pat nebus.

„Remiantis nustatytais aiškiais kriterijais, būtų įteisintos atskiros darbuotojų kategorijos. Nuo jų priklausytų bazinis atlyginimas. [Taip pat alga] priklausytų nuo išsilavinimo, patirties, kompetencijos, metinių darbo rezultatų. Jei pastoviąją dalį prilygintume 100 proc., tai [atsižvelgus į] mano minėtus kriterijus galimi papildomi kintamosios dalies priedai iki 50 proc.“, – teigia vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Didesnių algų galėtų tikėtis, pavyzdžiui, gerų rezultatų Lietuvoje ar užsienyje pasiekę treneriai, pasaulyje įvertinti meno, kultūros darbuotojai.

Skaičiuojama, kad nauja tvarka valstybei kainuotų per 80 mln. eurų. Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad biudžetui tai būtų sunki našta.

„Labai svarbu ieškoti vidinių resursų. Viešasis sektorius, palyginus su kitomis šalimis, Lietuvoje yra didokas. Todėl reikėtų žiūrėti, gal mes turime perteklinių darbuotojų, kuriems perėjus dirbti į privatų sektorių, atsilaisvintų finansiniai ištekliai, kuriuos būtų galima panaudoti atlyginimams kilstelėti kitiems darbuotojams“, – svarsto R. Šadžius.

Maždaug 180 tūkst. biudžetininkų dabar gauna atlyginimus pagal tvarką, kuri nustatyta dar 1993 metais.