Statistikos departamento duomenimis, pernai beveik 400 tūkst. piliečių gyveno žemiau skurdo ribos. Nors ir absoliutaus skurdo riba – 238 Eur vienam asmeniui per mėnesį – labiau panaši į neribotą fantaziją. Nes tik valdžios neribotai fantazijai atrodo, jog žmogus už tokią varganą sumą gali patenkinti minimalius vartojimo poreikius. Nebent išjungęs elektrą, nupjovęs radiatorių. Ir vandenį semiantis iš balos.

Skandalingiausia, jog taip skursta ir 4,6 proc. dirbančiųjų. Ir tai skelbia ne troliai, ne „vatnykai“, bet Statistikos departamentas. Vadinasi, Lietuvoje netgi darbas negarantuoja, jog dirbantis žmogus nenukentės kaip per Leningrado blokadą nuo bado. Jei Lietuvoje taip skursta daugiau nei pusė Vilniaus, o kitos pusės pusė taip pat neaptekusi pinigais, tai jau nėra neribota fantazija. Tai dar blogiau. Tai neriboti buvusių ir esamų valdžių kliedesiai.

Kodėl šių skandalingų faktų neakcentuoja nė vienas politikas? Nesigiria, jog taip Lietuvą nuvaldė, nustekeno, kad šimtai tūkstančių tautiečių vos vegetuoja. Politikai giriasi tik „pasiekimais“. Nutylėdami absoliutaus skurdo ribos pasiekimą, giriasi kitais dalykais. Pvz., kad ekonomika auga, užsieniečiai čia investuoja. Kad krizę įveikė ir t.t. Tiesa, vėl atsargiai ima gąsdintis ekonomikos perkaitimu. Esą kita krizė artėja. Tačiau koks skirtumas skurstantiems. Jiems krizė niekada nepraeina. Jei kas perkaista, tai tik galvos. Nuolat sprendžiančios rebusą, ką šiandien pirkti. Ar dešimt bulvių, ar dešimt morkų. O kopūstą jau pirks rytoj.

Politikai nuolat susipainioja pildydami turto deklaracijas. Tai irgi simptomas. Liudijantis socialinę, o ir psichologinę politikų atskirtį. Nuo tikrosios Lietuvos. Kai daug turi, jau nesuskaičiuoji. Nes joks vargeta, pildydamas turto deklaraciją, tikrai nesusipainiotų. Nes jokio turto nėra. O jei turi bent šiek tiek, suskaičiuos kiekvienos taburetės tikslumu. Tad kaip Lietuvos buvusios ar esamos valdžios, sugebančios ištaškyti milijonus, gali vargšą žmogų suprasti? Nesupranta ir netgi neapsimeta. Nors tik visiškai kvailas politikas giriasi atostogomis Ispanijoje, slidinėjimais Alpėse, komandiruote į Australiją, kai tiek žmonių Lietuvoje skursta. Todėl nieko keisto, jog nusivylusieji neina balsuoti. O kam? Prezidentai keičiasi, o skurdas išlieka. Seimo kadencijos keičiasi, o skurdas išlieka. Anksčiau politikai tik gyrėsi tolimomis komandiruotėmis, automobiliais, sodybomis. O dabar – dar blogiau. Jau atviras tyčiojimasis. Galiausiai apsireiškia politikai sveikuoliai. Aurelijaus Verygos ir Dainiaus Kepenio pavidalu. Ir ima vargetas auklėti. Pvz., kad per dieną suvalgytų 11 porcijų vaisių ir daržovių. „Tfū, – nusispjauna į tokius pamokymus bėdžius, – baikite tyčiotis! O pinigų man ar paskolinsi? Iš pradžių bent kopūstui paskolink, o tada jau auklėk“. Nes dabar visi, kas netingi, rūpinasi piliečių širdimis, prostatomis, aktyviu poilsiu, šunų, kačių gerove. Bet pražiopso didžiausią pavojų valstybei. Kuo daugiau Lietuvoje skurdžių, tuo daugiau neprognozuojamų piliečių.

Olava STRIKULIENĖ

RESPULIKA