PROFESINĖS SĄJUNGOS ŽURNALISTAMS PATEIKĖ SAVO POZICIJĄ DĖL NAUJOJO LR DARBO KODEKSO

PROFESINĖS SĄJUNGOS ŽURNALISTAMS PATEIKĖ SAVO POZICIJĄ DĖL NAUJOJO LR DARBO KODEKSO

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) susirūpinusi, kad LR Vyriausybė, deklaruojanti siekį mažinti migraciją ir rūpintis mažiausiai uždirbančiais, kuria naująjį Darbo kodeksą, kuriuo būtų naikinamos socialinės garantijos.

Poziciją šiuo klausimu šiandien susitikime su žurnalistais pateikė LPSK atstovai: pirmininkas Artūras Černiauskas, pramonės sektoriaus atstovė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos (LMP) pirmininkė Gražina Gruzdienė, paslaugų sektoriui atstovaujantis Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos (LPSDPS) pirmininkas Aleksandras Posochovas bei valstybinio sektoriaus atstovė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė.

Konfederacijos pirmininkas A. Černiauskas stebisi, kad naujasis Darbo kodeksas pristatomas atskiromis dalimis, todėl negalima susidaryti bendro jo vaizdo ir ne visada aišku, kas keičiama. „Baugina tai, kad naujieji pakeitimai tarsi slepiami po „dūmų uždanga” – tuščiomos diskusijomis apie pseudo mokesčių reformą ar skandaliukais apie 5 milijonus, išleistus „kreiviems” ekspertams. Sąmoningai ar ne, tačiau viešuose pristatymuose toks svarbus dokumentas pateikiamas atskiromis dalimis, todėl neaišku, kas ir kuo keičiama, neįmanoma susidaryti bendro jo vaizdo“, – žurnalistams sakė LPSK pirmininkas.

Artūras Černiauskas tvirtina, kad naujasis Darbo kodeksas darbuotojams vienareikšmiškai būtų nenaudingas: nekontroliuojami taptų darbuotojų viršvalandžiai, pablogėtų ne tik priėmimo, bet ir atleidimo iš darbo sąlygos, nebeliktų papildomų atostogų už darbo stažą.

„Lietuva didžiuojasi augančia pramone ir investicijomis. Tačiau kokia kaina tai daroma? Reikia analizuoti priežastis, kodėl esame pigiausios darbo jėgos šalis. Siūlomas nereguliuojamas suminės darbo laiko apskaitos įvedimas verstų darbuotojus dirbti ilgiau už tą patį darbo užmokestį, praktiškai nemokant už dirbtus viršvalandžius“, – sakė A. Černiauskas.

Pramonės sektoriui atstovaujanti Gražina Gruzdienė teigė, kad naujajame DK turėtų būti  įtvirtintas ir teisingo apmokėjimo už darbą principas.

„Už tą patį darbą turi būti mokamas vienodas atlyginimas. Kiekvienoje įmonėje, organizacijoje privalomai turėtų būtų įtvirtinti darbo apmokėjimo nuostatai, kuriuose būtų aiškus apmokėjimas pagal atliekamą darbą, kvalifikaciją ir atsakomybę, o minimalią algą turėtų gauti tik mažai kvalifikuotą darbą dirbantys asmenys, o ne trečdalis dirbančiųjų, kaip yra dabar“, – įsitikinusi G. Gruzdienė.

Pasak LPSDPS pirmininko Aleksandro Posochovo, fragmentiškai pristatomame dokumente yra ir nevienareikšmiškai vertinamų naujovių: „Kodeksą kuriantys mokslininkai įsitikinę, kad priimant į darbą nebereiktų rašytinių sutarčių. Jų manymu, pakaktų sudaryti žodines. Be to, nuolatines darbo sutartis norima pakeisti terminuotomis darbo sutartimis. Kol kas sunku įsivaizduoti, kaip tai būtų galima įgyvendinti praktiškai. Turbūt nereikia sakyti, kuo tai gresia paslaugų sektoriui, kuriame ir esant rašytinėms sutartims, yra siaubinga darbuotojų kaita”, – niūrią ateitį prognozuoja A. Posochovas.

Susitikimo metu žurnalistams Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai įteikė viešą pareiškimą „Dėl siūlomo „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio “ dokumentų projektų”.

 

 

LPSK ir LVTPS infomacija

Komentarai išjungti.