Rokiškio rajono valstybės darbuotojų profesinė sąjunga vyko į kelionę po Lenkijos šiaurės rytuose esančią Varmijos-Mozūrijos vaivadiją. Tai – buvusio Rytprūsių krašto dalis. Mozūrijoje išlikę nemažai senovės prūsų pėdsakų, šis kraštas garsus istorinėmis vietovėmis bei ežerais. 

Pirmasis sustojimas Rešelyje, garsiu žavingu senamiesčiu ir XIV a. kryžiuočių pastatyta gotikine pilimi – Varmės vyskupų pilimi ir visiškai arti pilies esančią gotikinę Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Kadaise pilis tarnavo kaip pasienio tvirtovė su Lietuva, vėliau pertvarkyta ir nuo XV a. joje gyveno vyskupai bei kiti religiniai pareigūnai. Didžioji dalis keliautojų pasiryžo užlipti į bažnyčios varpinę ir apžiūrėti miestelį iš viršaus.Pakilę į įspūdingą 51,2 m aukščio bažnyčios bokštą žavėjomės labai jaukiu, kaip iš pasakos, miesteliu.

Keliaudami toliau, aplankėme vieną gražiausių miestelių Varmės ir Mozūrijos regione Varmės Lidzbarką ir didingą gotikos stiliaus pilįLidzbark Warminski, pastatytą 1350-1401 m. Tai – vyskupų rezidencija. Įdomiausia tai, kad vienas iš Varmės vyskupų buvo Lukas Vacenrodė, lenkų astronomo, matematiko ir ekonomisto Mikalojaus Koperniko dėdė, šis labai prisidėjo, kad subrendęs Kopernikas galėjo susieti savo gyvenimą, mokslinę ir publicistinę veiklą su Varme ir Heilsbergo pilimi. Joje astronomas gyveno 8 metus. 

Vėliau, apie XVI a. Varmės Lidzbarko pilis prarado savo gynybinę reikšmę, tuomet čia įrengtas prašmatnus kunigaikščio dvaras. Tai viena geriausiai išlikusių pilių Lenkijoje, joje šiuo metu įsikūręs muziejus ir romantiškas viešbutis. Pilies salių interjeras – puikus fonas nuolatinėms ir laikinoms ekspozicijoms: Varmės ir Kryžiuočių ordino viduramžių menas, iškilūs Lidzbarko pilies gyventojai, XVII–XX a. rusų ikonos, pilies ginklai ir kt. Apžiūrėję įspūdingą pilį, pavakary išvykome į seną Šiaurės Lenkijos uostamiestįGdanską. Miestas pirmą kartą paminėtas 997 metais, o XII amžiuje tapo ypač svarbiu Baltijos pajūrio uostu. Nepakartojamas akimirkas dovanojo pažintis su miesto senamiesčiu: Aukštutiniai, Auksiniai ir Žalieji vartai, Uosto krantinė ir centrinė Ilgojo turgaus gatvė, atlikusios pagrindinio miesto turgaus vaidmenį, Neptūno fontanas, liudijantis miesto ryšį su jūra, Artūro rūmai, kuriuose rinkdavosi turtingi miesto žmonės bei vykdavo įvairių gildijų, brolijų, pirklių susirinkimai, Šv. Marijos bažnyčia, stebinanti savo dydžiu ir aukščiu. Likome sužavėti mažomis juvelyrų dirbtuvėlėmis, gintaro parduotuvėlėmis, gatvės kavinėmis, nuostabiais renesanso stiliaus miestelėnų namais. Įdomu tai, kad visi Gdansko namai čia liečiasi sienomis, o nuo tada, kai priklausė vis kitai turtingai miesto šeimai, kuri stengėsi kuo įspūdingiau išpuošti savo namo fasadą, išsiskiria prabanga ir turtingumu. 

Dar tą patį vakarą, mūsų grupė vyko į kurorto miestą Sopotą. Pasivaikščiojome pagrindine Monte Cassino alėja, grožėjomės miesto architektūra, baltuoju tiltu į jūrą. Pasirodo, tai ilgiausias (511 metrų) Baltijos jūroje molas. 

Antrą kelionės dieną nuvykome į Malborką – buvusią kryžiuočių ordino sostinę.Mums mieliau skambančiu pavadinimu Marienburgas.

Įspūdingo dydžio gotikinė raudonų plytų Malborko pilis – didžiausia Europoje viduramžių pilis, įrašyta į UNESCO Pasaulio kultūrinio paveldo sąrašą. Tvirtovę sudaro trys pilys, sujungtos į bendrą gynybinį kompleksą, jį supa tvirta gynybinė siena. Sužinojome, kad kryžiuočių ordino sostinėje buvo kuriami baltų ir slavų žemių užgrobimo planai. Šioje pilyje buvo kalinamas Lietuvos kunigaikštis Kęstutis, jis žygio metu buvo paimtas į nelaisvę. Iš garsiosios Malborko pilies išjojo kryžiuočių kariaunos pulkai į lemiamą Žalgirio mūšį, pasibaigusį svarbia lietuvių ir lenkų jungtinių pajėgų pergale. Apžiūrėjome Malborko pilies ansamblį, gyvenamuosius apartamentus, menes, koplyčią, buities patalpas. Ekskursijos vadovė paaiškino ir parodė, kaip buvo šildomos pilies patalpos, kaip gyveno kryžiuočių ordino vienuoliai, kaip jie maitinosi.

Po ekskursijos susidarė įspūdis, kad pilis – lyg atskiras miestas,turėjęs viską: nepriklausomą vandens tiekimą, bažnyčią, prabangius tualetus, tais laikais laikytas maisto atsargas dvejiems metams, miegamuosius ir begalę kitų dalykų… Keista tik tai, kad moterys, atėjus vakarui, turėdavo palikti pilies teritoriją, esą dėl keliamos pagundos, tad nakčiai pilyje likdavo tik vyrai.

Keliaujant toliau, mus pasitiko nedidelis Griunvaldo kaimelis. Garsus, daugiau nei prieš 600 metų, ties šia vieta įvykusiu Žalgirio mūšiu. Apžiūrėjome mūšio lauką, ten 1410 m. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę. Apėjome memorialą, apžiūrėjome paminklus.

Vakare jau kiek pavargę, tačiau kupini įspūdžių, džiaugiamės atgaiva Mikolaikų vandens pramogų parke „Tropikana“. Maloniai atsipalaidavome mineralinio vandens gydomosiose sūkurinėse voniose, baseine su dirbtinėmis bangomis, sraunioje upėje ir pasikaitinome pirtyse. Visiems patiko druskų kambarys, ten galima net nusnausti. 

Trečią dieną vykome įstebuklais garsėjančią, Mozūrijos Baroko perlu vadinamą Šv. Lipką. Čia, kartu su vienuolyno kompleksu, yra puiki XVII a. Palaimintosios Mergelės Marijos barokinė bažnyčia. Bažnyčios vidus apstulbino: aukštajame altoriuje Švč. Mergelės atvaizdas, sienų freskos, skliautinių lubų tapyba, altorių aptaisais, viduje ,,auganti“ liepa – šios vietos simbolis. Bažnyčios puošmena – įspūdingi figūriniai vargonai, kuriuos sudaro apie 5000 vamzdžių.

Labiausiai visus sužavėjo ir nustebino meistro Mosengelio iš Karaliaučiaus sukurti vargonai. Jie išpuošti šventųjų figūrėlėmis, pamaldžiai linguojančiomis galvas vos tik užgrojus muzikai. Sekminių rytą klausėmės užburiančio vargonų koncerto. Buvo atliekami žymiausi pasaulyje kūriniai, nepaprasto grožio melodijos. AplankęŠv. Lipkos barokinį ansamblį, vykome į Kentšyną. Pačiame Kentšyno mieste grožėjomės kryžiuočių pilies bei gotikinės bažnyčios kuorais. Apžiūrėjome mūrinę pilį, kadaise priklausiusią Kryžiuočių ordinui. Muziejuje pamatėme tapybos, skulptūros ir XV–XIX a. antikvarinių baldų kolekciją. 

Grįždami namodalijomės išvykos įspūdžiais, džiaugėmės turiningu laisvalaikiu, pažintimi su kaimyninės šalies kultūra ir istorija.

Kelionė buvo pilna netikėtumų, o sužadintas smalsumas ir puikios emocijos liejosi per kraštus. Esame labai dėkingi kelionės organizatoriams – Rokiškio rajono valstybės darbuotojų profesinės sąjungos komitetui. Dėkingi gidei Irenai bei vairuotojams Andriui ir Linui už profesionalumą, nes kelionėje tikrai daug sužinojome ir pamatėme.

Nadiežda Ivanova

Rokiškio rajono valstybės tarnautojų profesinė sąjunga