Seimas degina viltis dėl liberalesnių darbo santykių

Seimas degina viltis dėl liberalesnių darbo santykių

Seimą pasiekusį naująjį Darbo kodeksą konservatorius Rimantas Jonas Dagys vadina labai nekokybiškai parengtu ir netgi chaotišku. Jo manymu, darbo santykius keičiantis įstatymas bent artimiausiu metu tikrai nebus priimtas.


Politikas pabrėžė, kad vien Seimo Teisės departamentas kodeksui yra pateikęs 152 pastabas, kurių 40 yra sisteminio pobūdžio. „Dalį pataisų jau yra užregistravę Seimo nariai, o dar paaiškėjo, kad jie tai padarė ne tai įstatymo redakcijai. Yra likę ir nesutarimų, pavyzdžiui, yra blokas nuostatų, dėl kurių darbdaviai ir profsąjungos sutaria, bet joms prieštarauja Vyriausybė. Tai – tikrąja to žodžio prasme – chaosas“, – DELFI sakė R. J. Dagys. Jis apgailestavo, kad dėl to bus labai sunku priimti ir kodekse esančius racionalius bei pribrendusius pasiūlymus.

Parlamentaras svarstė, kad po to, kai kodeksas bus aptartas Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete, taip pat atsižvelgus į Seimo Teisės departamento pastabas, jis turėtų būti grąžintas Vyriausybei, o ši turėtų parengti naują įstatymo redakciją.

VerslasVerslo naujienos Seimas degina viltis dėl liberalesnių darbo santykių (87) Erika Fuks; Edgaras Savickas, www.DELFI.lt 2015 m. spalio 21 d. 18:36 Seimą pasiekusį naująjį Darbo kodeksą konservatorius Rimantas Jonas Dagys vadina labai nekokybiškai parengtu ir netgi chaotišku. Jo manymu, darbo santykius keičiantis įstatymas bent artimiausiu metu tikrai nebus priimtas. Seimas degina viltis dėl liberalesnių darbo santykių © DELFI (Š.Mažeikos nuotr.) Politikas pabrėžė, kad vien Seimo Teisės departamentas kodeksui yra pateikęs 152 pastabas, kurių 40 yra sisteminio pobūdžio. „Dalį pataisų jau yra užregistravę Seimo nariai, o dar paaiškėjo, kad jie tai padarė ne tai įstatymo redakcijai. Yra likę ir nesutarimų, pavyzdžiui, yra blokas nuostatų, dėl kurių darbdaviai ir profsąjungos sutaria, bet joms prieštarauja Vyriausybė. Tai – tikrąja to žodžio prasme – chaosas“, – DELFI sakė R. J. Dagys. Jis apgailestavo, kad dėl to bus labai sunku priimti ir kodekse esančius racionalius bei pribrendusius pasiūlymus. Rimantas Jonas Dagys Rimantas Jonas Dagys © DELFI (K.Čachovskio nuotr.) Susiję straipsniai: R. Skyrienė: bijau, kad socialinis modelis Seime bus sutaršytas (45) R. Kuodis apie premjero pažadus: investuotojai žiūri kitur (31) Parlamentaras svarstė, kad po to, kai kodeksas bus aptartas Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete, taip pat atsižvelgus į Seimo Teisės departamento pastabas, jis turėtų būti grąžintas Vyriausybei, o ši turėtų parengti naują įstatymo redakciją. „Kaip įsivaizduojate tokio kodekso, koks jis yra dabar svarstymą Seimo salėje? 262 straipsniai su krūva pataisų. Kiek truks jo priėmimas? Net per pavasario sesiją nespėtume to padaryti, o juk dabar dar kitų metų biudžetas svarstomas“, – sakė R. J. Dagys. Virė diskusijos Vienas socialinio modelio rengėjų, darbo teisės advokatas Tomas Bagdanskis su DELFI taip pat pasidalijo įspūdžiais po naujojo Darbo kodekso aptarimo Seime.

„Buvo išklausytos nuomones ir man susidarė įspūdis, kad buvo bandoma parodyti neva pats teisės aktas yra netvarkingas. Bet kaip pats R. J. Dagys interpretuoja kai kurias nuostatas, aš drąsiai galiu teigti, kad jis arba nesuprato, kaip parašyta, arba norėjo, kad taip būtų parašyta. Kitaip sakant, taip, kaip buvo kalbama, nėra parašyta“, – piktinosi T. Bagdanskis. Pašnekovas susidarė nuomonę, kad Seimo nariai būtų linkę pataisyti esamą Darbo kodeksą, registruoti pataisas ir taip spręsti esamas problemas. „Tai girdėjau kaip siūlomą alternatyvą, nes nieko nedaryti irgi yra blogai, pokyčių reikia, bet siūlomas naujas Darbo kodeksas neva arba yra blogas, arba jį išdiskutuokime, – sakė T. Bagdanskis. – Kalbėta, kad bus labai sudėtinga spėti per kelias savaites priimti šį rimtą teisės aktą.“ Pasak jo, buvo kalbama ir apie Darbo kodekso esmines nuostatas, ir apie konkrečius straipsnius ir jų reikšmę. „R.J. Dagys reziumavo, kad tai yra rimtas teisės aktas, kuriam Seimo Teisės departamentas pateikė daugybę pastabų, iš kurių 40 yra esminės, kad reikia diskutuoti, bet daugiau su negatyvia nuostata. Galbūt man susidarė nuomonė, kad jis šiuo dokumentu netiki“, – kalbėjo T. Bagdanskis. Jis prisiminė, kad klausymų metu užvirė diskusija dėl planuojamų naujai sukurti darbo vietų, tam busimų prielaidų, tačiau toks argumentas už naująjį Darbo kodeksą buvo įvertintas itin kritiškai. „Buvo klausiama, kaip atlikti paskaičiavimai ir kaip bus sukurtos darbo vietos, jautėsi ironija. Be to, buvo ir emocinis fonas, kad jeigu darbuotojai pasijaus nesaugūs, emigracija dar padidės. Tarsi problemų nereikia spręsti iš esmės, o geriau padaryti, kad mes jaustumėmės saugūs“, – kalbėjo T. Bagdanskis. Pašnekovas pripažino, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete nuotaikos naujojo Darbo kodekso klausimu nebuvo pozityvios. Aiškumo nepadaugėjo Profsąjungas konsultuojantis darbo teisės ekspertas, advokatas Nerijus Kasiliauskas dalyvavęs Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto organizuotose klausymuose, dėstė, kad nuomonės buvo išklausytos, bet aiškumo – nepadaugėjo.

„Seime buvo išklausytos abiejų pasisakančių pusių nuomonės, vyko diskusija, tačiau buvo kalbama ne pastraipsniui, o dėl bendro pobūdžio pakeitimų. Dabar komitetas nežino, kokiu būdu dirbti prie siūlomo naujojo Darbo kodekso, nes yra atnešta daug skirtingų variantų: vienas projektas užregistruotas Seime, po to yra tai, kas sutarta Trišalėje taryboje, dar yra Seimo Teisės departamento pastabos dėl dokumento struktūros kaip teisės akto, tad dabar bus priimamas sprendimas kokiu būdu dirbti ir kaip esamą netvarką sutvarkyti“, – kalbėjo jis. DELFI primena, kad Seime užregistruotas tas teisės aktas, kuris nebuvo svarstytas Trišalėje taryboje, tačiau jame jau yra pakeitimų, kurių nesiūlė socialinio modelio rengėjai. „Buvo ginčų ir dėl turinio, tačiau nagrinėti ne konkretūs straipsniai, o kalbama apie siūlomą esmę, pavyzdžiui, darbo sutarčių rūšis, darbuotojų atstovavimą ir galimybes individualiose darbo sutartyse nukrypti nuo Darbo kodekso. Pavyzdžiui, siūloma leisti, kad su darbuotoju būtų leidžiama susitarti ir nukrypti nuo Darbo kodekso nuostatų“, – dėstė N. Kasiliauskas. Galiojančio Darbo kodekso esmė yra kiek kitokia: numatyti minimalūs standartai, kurių bloginti negalima.

„Dabar siūloma nukrypti nuo to, kas yra Darbo kodekse, kad ten jau nebe minimalūs standartai, bet juos galima ir pabloginti, jei surandamas, kaip jame pasakyta, interesų balansas. Imperatyvių nuostatų, pavyzdžiui, maksimalaus darbo laiko, poilsio laiko pažeisti negalima, bet kitas – galima, pavyzdžiui, susitariama, kad darbuotojo darbo grafikas gali būti keičiamas įspėjus vieną dieną prieš, bet už tai darbdavys įsipareigoja atleisdamas iš darbo įspėti savaite anksčiau“, – vardijo jis. Pašnekovo nuomone, čia gali būti rastas „interesų balansas“, nes vienu atveju darbdavys duoda daugiau, o tačiau kitur standartus kiek sumažina. „Tačiau tokia nekalta nuostata reiškia, kad žmogus niekada gyvenime pas tą darbdavį negaus apmokėjimo už poilsio ir švenčių dieną, nes jam pakeitus grafiką, poilsio diena keičiama į darbo dieną“, – kalbėjo N. Kasiliauskas. Pašnekovas vardijo, kad dėl atskirų Darbo kodekso principų veikimo Seime vyko diskusijos, dabar komitetas lauks suinteresuotų institucijų pastabų. „Tikėtina, kad kito susitikimo metu aptarimas vyktų su specialistais, kai Darbo kodeksas būtų nagrinėjamas pastraipsniui ir aptariami argumentai už ir prieš“, – mano advokatas, dalyvavęs ir keičiant ir dabar galiojantį Darbo kodeksą. DELFI primena, kad trečiadienį Seime vyko klausymai dėl Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto ES ir lydimųjų projektų. Profsąjungos rudenį dėl siūlomo naujojo Darbo kodekso surengė mitingą.
 

Komentarai išjungti.