Seime registruotos pataisos garsiajam Darbo kodeksui: daug D. Grybauskaitės siūlymų vis tiek atmesta

Seime registruotos pataisos garsiajam Darbo kodeksui: daug D. Grybauskaitės siūlymų vis tiek atmesta

Seime jau registruotos pataisos naujam Darbo kodeksui, kuris įsigalios nuo kitų metų sausio mėnesio. Tai dalis premjero Algirdo Butkevičiaus pažado šiek tiek atsižvelgti į prezidentės Dalios Grybauskaitės veto.
 
DELFI jau rašė, kad pataisos buvo parengtos ir perduotos socialiniams partneriams: darbdaviams ir profesinėms sąjungoms. Tiesa, tikros derybos šiuo klausimu nevyko: profesinės sąjungos tik persiuntė Vyriausybei, su kuo sutinka ir kurios nuostatos jiems atrodo keistinos.
Pataisas ketinama įtraukti į trečiadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę, šiame posėdyje planuojamas pataisų projekto pateikimas.
Iš jų svarbiausia nuostata, kad labai kritikuotos nenustatytos darbo apimties sutartys (arba „nulinės“ sutartys) turėtų būti sudaromos tik su tais žmonėmis, kurie jau yra apdrausti socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad tokias sutartis bus galima jau darbo sutartį turintiems žmonėms, studentams, pensininkams ir panašiai. Prezidentė siūlė išvis atsisakyti tokių sutarčių, nes jos neužtikrina saugumo.

Tačiau nemažai prezidentės siūlytų nuostatų „iškrito“: pavyzdžiui, prezidentė norėjo sudaryti sąlygas dirbti proto ar psichinę negalią turintiems asmenims, bet pagal naują kodeksą tai gali būti neįmanoma. Taip pat atsisakyta jos siūlymo stipriau apriboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui (ne terminuotas sutartis apskritai). Atsisakyta „bizūno” darbdaviui, kuris pasibaigus darbo santykiams delsia atsiskaityti su darbuotoju, nors šio kaltės nebuvo.
Šalies vadovė, be kita ko, norėjo pabranginti „greitąjį” atleidimą įspėjus prieš 3 dienas: siūlė mokėti darbdaviui 8-ių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, bet pasilikta prie mažesnės išmokos už 6 mėnesius. Politikai atmetė ir šalies vadovės siūlytą nuostatą, kad viršvalandžiai būtų apskaičiuojami kas mėnesį, o ne kas 3 mėnesius. Darbdaviams ji ypač nepatiko, nors darbuotojai jos siekė.
Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas, jo partijos kolegė Giedrė Purvaneckienė taip registravo savo pataisas. Parlamentaras A. Sysas sako, kad, jo požiūriu, naujame Darbo kodekse reikia keisti daugiau dalykų nei siūlo Vyriausybė ir kolegos iš socialdemokratų frakcijos. Savų papildymų turi ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Saulius Bucevičius. Tačiau jų pataisos šiame straipsnyje neaptariamos.

SIŪLYMAI, KAIP TAISYTI NAUJĄ DARBO KODEKSĄ
 
1. Kai abejojama dėl darbo sutarties sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai.
Seimo priimtame Darbo kodekso ši nuostata buvo išnykusi.
 
2. Nutraukiant darbo santykius darbuotojo iniciatyva dėl ligos, neįgalumo arba dėl to, kad slaugo šeimos narį, arba sukakus senatvės pensijos amžiui – išmokama 2 mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio išeitinė išmoka, arba 1 mėnesio išmoka, jei dirbo trumpiau nei metus.
Seimo priimtame Darbo kodekse buvo nustatyta, kad nutraukiant sutartį šiuo pagrindu, darbdavys išmoka 1 VDU išeitinę išmoką, jei dirba trumpiau nei metus 0,5 VDU išmoką.
 
 
3. Trigubinami įspėjimo terminai darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleidžiamiems žmonėms: jei asmuo augina vaiką, įvaikį iki 14 metų amžiaus, augina neįgalų vaiką, įvaikį iki 18 metų, pats darbuotojas yra neįgalus arba jei iki senatvės pensijos liko mažiau nei 2 metai. Bazinis įspėjimo terminas yra 1 mėnuo, jei asmuo dirbo ilgiau nei metus, ir 2 savaitės, jei dirbo trumpiau. Trigubinant terminus, įspėjimas svyruotų nuo 1,5 iki 3 mėnesių.
Seimo priimtame Darbo kodekse auginantiems vaiką iki 14 metų, įspėjamasis terminas buvo dvigubinamas (1-2 mėnesiai). Toks pat įspėjimo terminas taikytas asmenims, kuriems iki pensijos liko mažiau nei penkeri metai. Terminai buvo trigubinami (1,5-3 mėnesiai) neįgaliesiems ir tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 2 metai. Speciali apsauga auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų nebuvo įtvirtinta.
 
4. Nenustatytos apimties darbo sutartis („nulines” sutartis) galima sudaryti tik su apdraustaisiais socialiniu draudimu.
Seimo priimtas Darbo kodeksas įtvirtino šią sutarčių rūšį, pagal kurią darbuotojas įsipareigoja atlikti darbą darbdavio kvietimu, bet darbo laikas iš anksto nenustatytas. Minimalioji darbo trukmė per mėnesį – 8 valandos. Draudžiama tokias sutartis sudaryti statybos darbams ir darbams namų ūkyje. Tokios sutartys galioja Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Nyderlanduose. Naujojoje Zelandijoje tokie kontraktai uždrausti šiais metais. Pagrindinė problema su šiais kontraktais, kad nustačius tik 8 valandų minimalią darbo trukmę, gali būti paskatinamas šešėlis, lėtai kaupiasi stažas nedarbo išmokai, motinystei ar tėvystei, asmuo negali registruotis Darbo biržoje, net jei jo pajamos itin menkos.
 
5. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus.
Naujame Darbo kodekse ši nuostata išnykusi.
 
6. Nustatoma, kad darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš 2 darbuotojo darbo dienas.
Šiuo atveju atsirado žodžių junginys „nuo darbdavio valios nepriklausantys atvejai”.
 
7. Darbdavys į darbo laiko apskaitą privalo įtraukti ne tik viršvalandžius, darbo laiką švenčių dienomis, darbo laiką poilsio dieną (jei jis nenustatytas pagal grafiką), darbo laiką naktį, bet ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo.
Seimo priimtame naujame Darbo kodekse darbas pagal susitarimą dėl papildomos darbo į darbo laiko apskaitą nebuvo įtraukiamas. Įtraukimas reiškia, kad per apskaitos laikotarpį bus taikomi maksimalūs vidutiniai reikalavimai.
 
8. Prioritetas suteikiant kasmetines atostogas taikomas darbuotojams, auginantiems bent vieną vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką. Seimo priimtame Darbo kodekse prioritetas, buvo teikiamas tėvams, auginantiems bent vieną vaiką iki 10 metų arba neįgalų vaiką.
Prioritetas taip pat taikomas (tai nesikeičia) nėščioms darbuotojoms arba tėvams, auginantiems vaiką iki 3 metų, darbuotojams, auginantiems 2 ir daugiau vaikų, darbuotojams, kurie paskutiniais metais atostogavo mažiau nei 10 darbo dienų ar darbuotojai, kurie turi nepanaudotų atostogų už praėjusius metus.
 
9. Siūlo 25 darbo dienų kasmetines atostogas (jei dirbama 5 dienas per savaitę) nepilnamečiams darbuotojams, vienišiems tėvams, auginantiems vaiką iki 14 metų, arba neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgaliesiems. Jei tokie asmenys dirba 6 dienas per savaitę – kasmetinės atostogos 30 darbo dienos. Įprastos kasmetinės atostogos – 20 darbo dienų.
Seimo priimtame Darbo kodekse 25 darbo dienų atostogos numatytos tik nepilnamečiams ir neįgaliems darbuotojams, jei dirbama 5 dienas per savaitę, ir 30 darbo dienų atostogų, jei dirbama 6 dienas per savaitę. Nebuvo vienišų tėvų, auginančių vaiką iki 14 metų arba auginančių neįgalų vaiką iki 18 metų.
 
10. Kai darbuotojas neturi teisės į papildomas poilsio dienas, bet augina vaiką iki 14 metų, kuris einą į darželį, yra pradinukas arba lanko bendrojo ugdymo mokyklą, tokiam darbuotojui suteikiama ne mažiau kaip 0,5 laisvos darbo dienos per Rugsėjo 1-ąją, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Seimo priimtame Darbo kodekse tokia teisė buvo įtvirtinta tik turintiems vaiką, besimokantį bendrojo ugdymo mokykloje.
 
11. Darbdavio nemokumo atvejais darbuotojo reikalavimai, susiję su darbo santykiais, tenkinami Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka. Seimo priimtame Darbo kodekse nurodoma, kad tokiais atvejais darbuotojo reikalavimai tenkinami Garantinio fondo įstatymo nustatyta tvarka.
Keičiamas įstatymo pavadinimas, pagal kurį darbuotojai galės kreiptis, kai jų darbdavys tampa nemokus.
 
12. Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.
Seimo priimtame Darbo kodekse buvo numatyta, kad nagrinėdamas kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai skirti iki 3000 eurų baudą. Baudos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo teisės pažeidimo ateityje.

 
Komentarai išjungti.