Šiandieną daugelis valstybės tarnybos įstaigų svarsto galimybę vietoj darbo užmokesčio darbuotojams ir valstybės tarnautojams sumažinimo atitinkamą laikotarpį išleisti juos nemokamų atostogų. Tačiau kyla neaiškumų dėl teisinio nemokamų atostogų reglamentavimo ir pagrindinis klausimas ar galima išleisti nemokamų atostogų darbuotoją Darbo kodekse nenumatytais atvejais.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 184 straipsnio 1 dalis numato priežastis dėl kurių darbuotojo reikalavimu darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas. Aptariamo straipsnio 2 dalis nustato, kad nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamos nuostatos nedraudžia darbdaviui išleisti darbuotoją jo prašymu nemokamų atostogų ir Darbo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais, nes kaip minėta aptariamas straipsnis reglamentuoja tik nemokamų atostogų atvejus darbuotojo reikalavimu, o ne prašymu. Tuo tarpu Darbo kodekso 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad tais atvejais, kai teisės aktai tiesiogiai nedraudžia darbdavys ir darbuotojas gali patys susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Kalbant apie valstybės tarnautojus, tai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 37 straipsnį nemokamos atostogos valstybės tarnautojams iki trijų mėnesių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.

Taip pat aktualūs yra ir darbuotojų bei valstybės tarnautojų socialinių garantijų klausimai nemokamų atostogų metu. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 d. nustato, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas atsirado to asmens nemokamų atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo nušalinamas nuo darbo ligos metu. Kitaip tariant, jeigu darbuotojas ar valstybės tarnautojas yra nemokamuose atostogose ir jis suserga, tai išmokos už nedarbingumo jis negaus. Ji bus pradėta skaičiuoti tik grįžusiajam iš nemokamų atostogų. Taip pat yra ir su motinystės išmokomis, jeigu gaunanti tokias išmokas moteris išeina nemokamų atostogų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170 straipsnio 1 d. 6,7 ir 8 punktai nustato, kad į darbo metus už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos įskaitoma nemokamos atostogos iki 14 dienų, nemokamos atostogos iki 30 dienų neįgaliems asmenims, nemokamos atostogos iki 30 dienų asmenims, slaugantiems neįgalų asmenį. Kitaip tariant, jeigu darbuotojas bus ilgiau nemokamose atostogose nei aptarti terminai, tai sutrumpės darbuotojo kasmetinės atostogos. Tuo tarpu valstybės tarnautojams iki trijų mėnesių  nemokamos atostogos į tarnybos stažą yra įskaitomos ir dėl buvimo nemokamose atostogose iki trijų mėnesių atostogos nesutrumpėja.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, ji asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus yra ne mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu. Kitaip tariant nemokamų atostogų dienų skaičius per metus nėra ribojamas, tačiau jeigu darbuotojas ar valstybės tarnautojas gauna minimalų darbo užmokestį, tai per metus suteikta bent viena diena nemokamų atostogų sutrumpins jo pensijų draudimo stažą, o tai įtakos darbuotojo ar valstybės tarnautojo pensijos dydį, kuris tokiu atveju mažės.

Daugiausia neaiškumų kyla dėl gydymo išlaidų darbuotojams ir valstybės tarnautojams, esantiems nemokamose atostogose apmokėjimo. Šiuo atveju tokio aiškaus teisinio reglamentavo, kaip aptartų nedarbingumo išmokų atveju, nėra. Akivaizdu, kad didžiausių problemų gali kilti tiems darbuotojams, kurie nemokamai atostogauja mėnesį ir daugiau arba tokį pat laikotarpį neatvykstantiems į darbą įmonės administracijos leidimu. Valstybinėse ligonių kasose šių asmenų tarp draudžiamųjų socialiniu draudimu nebėra. Tai reiškia, kad jie privalo patys susimokėti bent minimalią 72 litų įmoką už vieną mėnesį. Jei darbuotojas nemokamai atostogauja mažiau nei vieną mėnesį, tai darbdavys už likusias mėnesio darbo dienas turi sumokėti ne mažiau nei 72 litus už draudžiamąjį, kad šis galėtų gauti medicinines paslaugas. Kitaip tariant, sistemiškai aiškinant Sveikatos draudimo įstatymą, už darbuotoją esantį nemokamose atostogose arba neatvykstantį į darbą administracijos leidimu turi būti sumokėta ne mažesnė nei minimali 72 litų mėnesinė įmoka. Jeigu darbuotojas esantis nemokamose atostogose už kurį nebuvo sumokėta mėnesinė minimali 72 litų įmoka naudosis medicininėmis paslaugomis, tai formaliai Ligonių kasos tokias paslaugas suteikusiai gydymo įstaigai turėtų neapmokėti tokio paciento gydymo išlaidų. Matyt, kad tokiu atveju pati gydymo įstaiga galėtų kreiptis į teismą prašydama priteisti turėtas gydymo išlaidas iš paciento.

Advokatas dr. Nerijus Kasiliauskas