Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2009 m. buvo 20,6 procento. Palyginti su 2008 m., jis padidėjo 0,6 procentinio punkto.
2009 m. apie 690 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Skurdo rizikos riba buvo 831 litas per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1746 litai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Ekvivalentines pinigines disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 14,7 procento, kaime – 32,7 procento gyventojų. Skurdo rodikliai yra apskaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2009 m. skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2008 m.).

Atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja vieni gyvenantys asmenys (46,9 proc.), taip pat asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (46,4 proc.) ir du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų (32,9 proc.). Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susidedančiuose iš dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų, rizika atsidurti skurde, palyginti su 2008 m., sumažėjo 13,1 procentinio punkto, namų ūkiuose, susidedančiuose iš vieno suaugusio asmens ir išlaikomų vaikų, – 1,9 procentinio punkto. Tokiam sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo nuo 2008 m. pradžios padidėjusios motinystės (tėvystės) pašalpos ir pailgintas jų mokėjimo laikas, taip pat padidėjusios socialinės išmokos vaikams.
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažėjimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 29,4 procento. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su trimis ir daugiau vaikų skurdo rizikos lygiui: šioje grupėje atėmus socialines išmokas skurdo rizikos lygis padidėtų nuo 32,9 iki 65,3 procento. Nepilnose šeimose skurdo rizikos lygis atėmus socialines išmokas padidėtų nuo 46,4 iki 58,8 procento.
Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos 2008 m. sudarė vidutiniškai 2848 litus per mėn. Palyginti su 2007 m., jos padidėjo 14,9 procento. Didžiuosiuose miestuose vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos buvo 1,5 karto didesnės nei kaimo namų ūkio. Skirtingo dydžio ir sudėties namų ūkių pajamoms palyginti skaičiuojamos ekvivalentinės disponuojamosios pajamos sąlyginiam asmeniui, 2008 m. jos sudarė 1725 litus per mėn. Didžiausios ekvivalentinės disponuojamosios pajamos sąlyginiam asmeniui buvo namų ūkiuose, susidedančiuose iš trijų ar daugiau suaugusių asmenų be vaikų (2056 Lt) ir dviejų jaunesnių nei 65 metų suaugusių asmenų (1991 Lt), mažiausios – vieno asmens namų ūkiuose ir nepilnose šeimose (atitinkamai 1176 ir 1111 Lt).
Vieno namų ūkio piniginės disponuojamosios pajamos 2008 m. sudarė vidutiniškai 2799 litus per mėn., o ekviva­lentinės piniginės disponuojamosios pajamos sąlyginiam asmeniui – 1695 litus per mėn.
Disponuojamosios pajamos natūra reikšmingos buvo tik kaimo namų ūkiuose. Čia jos sudarė 4,9 procento visų disponuojamųjų pajamų. Pajamos natūra sudarė tik 0,5 procento miesto namų ūkių disponuojamųjų pajamų. Skaičiuojant pajamų nelygybės ir skurdo rizikos rodiklius į disponuojamąsias pajamas natūra neatsižvelgiama.
Namų ūkių išlaidos būstui išlaikyti (mokesčiai už nuomos, elektros, dujų, šildymo, vandens, tiekimo ir kitas komunalines paslaugas, įskaitant kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį, būsto paskolos palūkanos) sudarė 12,3 procento disponuojamųjų pajamų. Gyvenantys žemiau skurdo rizikos ribos namų ūkiai būstui išlaikyti skyrė 28,1 procento disponuojamųjų pajamų. Didžiuosiuose miestuose skurstantys namų ūkiai būstui išlaikyti turėjo skirti 37,5 procento disponuojamųjų pajamų, kaime – 23 procentus. Atsižvelgiant į namų ūkio sudėtį, didžiausią disponuojamųjų pajamų dalį būstui išlaikyti turėjo skirti skurstantys vieno suaugusio asmens su išlaikomais vaikais namų ūkiai ir vieni gyvenantys asmenys (atitinkamai 33,7 ir 33,2 proc.).
Būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno 17 procentų asmenų, be vonios ar dušo – 16 procentų, būstuose su varvančiu stogu, supuvusiais langais, grindimis ar drėgnomis sienomis – kas penktas gyventojas. Ypač skyrėsi būsto kokybė mieste ir kaime. Mieste būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno 6 procentai asmenų, kaime – 41 procentas, be vonios ar dušo – atitinkamai 6 ir 36 procentai.
Namų ūkiuose, kurie negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (570 Lt) iš savo lėšų, gyveno 53 procentai gyventojų, valgyti mėsos ar žuvies bent kas antrą dieną – 20 procentų. Skolų apmokėdami būsto išlaikymo sąskaitas, grąžindami paskolas turėjo 10 procentų asmenų. Bene sunkiausiai vertėsi nepilnos šeimos ir vieni gyvenantys asmenys. Palyginti su 2008 m., susiduriančių su ekonominiais sunkumais gyventojų dalis truputį padidėjo.
Namų ūkiuose, kurie negalėtų susimokėti už savaitę atostogų ne namuose, 2009 m. gyveno 64 procentai gyventojų (2008 m. – 60 proc.), tačiau daugiau kaip pusė iš jų nurodė galintys išvykti atostogauti pas gimines, draugus ar į savo vasarnamį. Galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose neturėjo 37 procentai asmenų.
 
Šaltinis:
www.vtv.lt /www.marketnews.lt