SOCIALINIO DIALOGO PLĖTRA ES
2010 m. lapkričio 17–19 dienomis Briuselyje vyko seminaras tema „Socialinis dialogas naujose ES narėse ir šalyse kandidatėse“. Šis seminaras yra Tarptautinės darbo organizacijos projekto dalis, jį remia ir ES.
Seminare dalyvavo Estijos, Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Maltos, Vengrijos, Slovėnijos, Kroatijos, Makedonijos ir Turkijos atstovai. Rasa Šidlauskaitė atstovavo Lietuvos valstybės tarnautojų profesinei sąjungai.
Seminaro metu aptartos įvairios temos, vyko diskusijos, dalyviai dalijosi savo šalių patirtimi, išklausė ekspertų pranešimų. Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinio sekretoriaus pavaduotojas Joel Decaillon pristatė ETUC veiklos sritis, apimančias ir naujų narių įtraukimą į šios organizacijos veiklą. Kalbėta apie sektorinį (šakinį) socialinį dialogą naujose narėse ir šalyse kandidatėse, pristatyti atliktos apklausos rezultatai. Diskutuota apie planuojamas priimti ES direktyvas dėl sezoninio darbo bei darbuotojų perkėlimo. Aptarta mokymų reikšmė plėtojant socialinį dialogą, siekiant jį efektyvinti.
Dalyviai ir ekspertai sutarė, kad dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos socialinis dialogas – sudėtingesnis, todėl akcentuota stiprios partnerystės svarba, šalių pagarba viena kitai, pasitikėjimas. Būtent tai garantuoja sėkmingą socialinį dialogą Skandinavijos šalyse.
Svarbiausi klausimai – kompetencijos pripažinimas ir teisinės bazės perėmimas. Išsprendus šiuos klausimus, socialiniam dialogui naujose ES narėse ir šalyse kandidatėse būtų duotas teigiamas impulsas. Diskutuota apie profesinių sąjungų fragmentalizmą (pliuralizmą), trukdantį socialiniam dialogui ir efektyviai profesinių sąjungų veiklai, nes būtent vienybė leistų pasiekti kur kas geresnių rezultatų. Ypatingai akcentuota tai, kad profesinės sąjungos turi daug dirbti siekdamos formuoti palankią viešąją nuomonę, todėl svarbu veiklos skaidrumas, informavimas apie savo veiklą.
Pagal pristatytus apklausos rezultatus tik 4.2 proc. profesinių sąjungų nurodė, kad jų narių skaičius auga. Todėl profesinės sąjungos turi analizuoti susiklosčiusią situaciją ir ieškoti priežasčių, kodėl taip yra. Apklausa parodė, kad daugėja ir besijungiančių profesinių sąjungų, vadinasi jos įgyja daugiau galimybių vykdyti efektyvų socialinį dialogą. Deja, bet daugiau kaip pusė apklausos dalyvių (52 proc.) nurodė, kad jų šalyse socialinis dialogas – formalus, todėl netinkama priemonė valdyti ekonominius pokyčius. Įvardytos esminės kliūtys socialinio dialogo efektyvumui: žemas socialinio dialogo lygmuo, neaiškios jo šalys, silpnos institucijos, nėra nustatytų atstovavimo taisyklių, silpna teisinė bazė, nustatanti darbdavių prievoles pateikti informaciją, nėra darbdavių organizacijų, profesinės sąjungos nerodo iniciatyvos pakeisti šią situaciją, nesusiklosčiusios tradicijos socialinio dialogo srityje.
Seminare dalyvavę ekspertai siūlo susikoncentruoti į jaunimo projektus, ugdyti jaunuosius lyderius, stiprinti moterų balsą profesinių sąjungų veikloje, skatinti bendravimą su kaimyninių šalių profesinėmis sąjungomis. Reikia sukelti darbdavių domėjimąsi socialiniu dialogu, parodant socialinio dialogo rezultatų svarbą jų veiklai.
Paskutinę seminaro dieną vyko susitikimas su ES Komisijos atstovais. Aptartos įsidarbinimo galimybės, socialiniai klausimai, lygios galimybės, pristatytos ateities prognozės (Strategija „Europa 2020“). Kalbėta apie ES paramos galimybes profesinėms sąjungoms, apie projektų, susijusių su narių mokymais ir kitų projektų finansavimu.
Rasa Šidlauskaitė
Lietuvos Respublikos valstybinės
mokesčių inspekcijos darbuotojų
profesinės sąjungos
pirmininko pavaduotoja