- Universalios pajamos. Pastaruoju metu suaktyvėjo diskusijos dėl universalių bazinių pajamų. Daugiau svarumo joms suteikia neseniai pasirodžiusios galutinės dvejų metų eksperimento Suomijoje išvados. Vienas iš labiausiai akademikus dominusių klausimų – ar užtikrintos bazinės nesumažintų motyvacijos ieškotis darbo. Atrodo, ne. Nors išvados negali patvirtinti ekonominio tokios idėjos naudingumo ir tvarumo, kai kuriose tirtųjų kategorijose matomi įdomūs teigiami pokyčiai: pavyzdžiui, rezultatai geresni imigrantų, tėvų (ypač vienišų) ir gyvenančių periferijoje grupėse. Tai rodo, kad šią temą mažų mažiausiai verta plėtoti. Straipsnį skaitykite čia (angl.)
- Tarptautinės kompanijos. Europos profesinių sąjungų institutas (ETUI) siekė išsiaiškinti, kaip vakarietiškos tarptautinės kompanijos elgiasi su darbuotojais ir profesinėmis sąjungomis Rytų Europos šalyse. Ar jos laikosi aukštesnių savo šalių standartų, ar kaip tik išnaudoja situaciją siekiant kuo labiau sumažinti gamybos kaštus?Čia taip pat kalbama ir apie Lietuvą (angl.).
- Įsipareigojimai. Teikiant finansinę paramą iš viešųjų lėšų, kai kurios valstybės siekia tai surišti su tam tikromis sąlygomis ją gauti norinčioms įmonėms. Danija jau atsisakė teikti paramą toms kompanijoms, kurios registruotos mokesčių rojuose, kurios yra bandžiusios išvengti savo mokestinių pareigų ar kurios sveikatos ir ekonominė krizių akivaizdoje pasirinko išmokėti dividendus bei bonusus. Belgija planuoja pasukti tuo pačiu keliu. Daugiau – čia(lt).
- Lygybė. Europos Komisijai planuojant „užšaldyti“ darbus dėl Europos lygybės strategijos ir Skaidraus darbo užmokesčio direktyvos Europos profesinės sąjungos siekia perkalbėti EK, pabrėždamos, kad stabdomos priemonės įneštų daugiau sąžiningumo į darbo rinką bei padėtų COVID-19 metu esmines funkcijas atliekantiems darbuotojams, kur dominuoja moterys ir kurių darbas ir taip per ilgai buvo per mažai apmokamas. Platesnė problemos analizė čia (angl).
- Atsakas. COVID-19 krizė paveikė darbo pasaulį. Tarptautinės darbo organizacija prognozuoja, kad per 2020 m. I pusm. bus prarasta 305 mln. visą darbo dieną dirbančiųjų darbo valandų ekvivalento. Be to, didelė dalis darbuotojų turėjo sparčiai prisitaikyti prie naujų darbo būdų, o kai kuriems padidėjo ne tik darbo krūvis, bet ir pavojus sveikatai. Kaip į tai atliepia profsąjungos rasite čia (lt).
- Žiedinė ekonomika. Kovą patvirtintas ES Žiedinės ekonomikos veiksmų planas, tad Europos viešųjų paslaugų profesinė sąjunga surengė diskusiją su eurokomisaru, atsakingu už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, V. Sinkevičiumi. Pastarasis žadėjo paramą darbuotojams pereinant prie aplinkai draugiškesnės bei tvaresnės naujo tipo ekonomikos. Daugiau apie tai čia, o patį Žiedinės ekonomikos planą galite parsisiųsti čia (lt).
- Socialinė politika. Europos profesinių sąjungų institutas parengė išsamią analizę dėl ES socialinės politikos raidos 1999-2019 m. Nepaisant sunkumų ir ne tokio reto regreso, ši sritis per du dešimtmečius tapo kur kas labiau socialiai orientuota. Ją galima parsisiųsti čia (angl).