Kovo 1 d. įvykusiame Lietuvos trišalės tarybos posėdyje Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) socialinio dialogo ekspertas Konstantinos Papadakis pristatė socialinio dialogo tendencijas Europoje ir pasaulyje, kaip socialinis dialogas buvo taikomas prieš pandemiją ir jai prasidėjus. TDO stebi, jog visur yra daug nelygybės, mažėja formalizuotų darbo vietų, mažai organizuoti jautriomis sąlygomis dirbantys darbuotojai.

Anot pranešėjo, per pandemiją TDO atliko tyrimą ir konstatavo socialinio dialogo formų sprogimą, jomis buvo formuojama reakcija į krizę. Dauguma socialinio dialogo formų buvo susiję su atlyginimų ir užimtumo apsauga, darbo vietų pritaikymu prie naujos realybės.

Kai kurios šalys pradėjo galvoti ir apie ilgalaikę perspektyvą ir įtraukiant socialinius partnerius sukūrė ekonomikos gaivinimo planus, tokių šalių, tiesa, nedaug. Šiuose planuose matomos tam tikros prioritetinės sritys, pvz., rūpybos personalo, skaitmeninių platformų darbuotojai, nuotolinio darbo reglamentavimas ir pan.

Baigiant pristatymą ekspertas reziumavo, jog socialinis dialogas – prasmingas, ypač gaivinant ekonomiką; jis praktine prasme apsimoka visoms pusėms: suinteresuotos šalys yra informuotos ir prisiima atsakomybę, tai sumažina ir konflikto riziką.  Svečias taip pat pabrėžė, kad socialinis dialogas – tai ne tik apsikeitimas informacija, bet ir konsultacijos, bei, kas ypač svarbu, – derybos.

Lietuvos užimtumo tarnybos(UŽT) vadovė Inga Balnanosienė pristatė situaciją dėl situacijos Ukrainoje. UŽT atvėrė svetainę ukrainiečių kalba, kurioje yra informacijos, kur rasti pagalbą kiekviename šalies regione. Yra paskirti atsakingi žmonės, tiek kontaktams su darbdaviais, tiek su darbo ieškančiais žmonėmis, dirbama ir savaitgaliais bei šventinėmis dienomis. Dirbama dvejomis kryptimis: karo pabėgėliams padėti atvyki ir įsitvirtinti, jau yra gauta daugiau nei tūkstantis pasiūlymų dirbti, daugėja ir norinčiųjų dirbti. Alytus yra numatytas kaip centras, kur turi kreiptis žmonės, kurie neturi, kur gyventi.

Su reikalingomis institucijomis yra suderintas visų sąlygų įsidarbinti palengvinimas: užtenka paso ar galiojančio kelionės dokumento ir galima pradėti dirbti. Neturintieji dokumento, turi kreiptis į Migracijos departamentą. Turint aukštesnę kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, jie bus pripažinti Lietuvoje. Karo pabėgėliai taip yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.

Pasigirdus pasiūlymams, kad reiktų praplėsti šalių sąrašą, įtraukiant Baltarusiją ir Moldovą, LPSK pirmininkė Inga Ruginienė pasiūlė nepradėti naudotis situacija, nes šiuo metu reikia susikoncentruoti ties humanitarine pagalba ukrainiečiams. Ji taip pat pritarė kalbėjusiems, kad Valstybinės darbo inspekcijos informacija apie teises darbe turi pasiekti ukrainiečius dar prieš įsidarbinant.

Apie trūkstamų aukštos pridėtinės vertės sektorių specialistų pritraukimą į Lietuvą kalbėjo Jovita Neliupšienė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė. Anot jos, Lietuva yra antra nuo galo ES pagal pažangiuose sektoriuose dirbančių žmonių skaičių, tačiau darbdavių apklausos rodo, kad  mūsų švietimo sistema negali pasivyti to poreikio, kurio reikia.

Vydūnas Trapinskas, VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ Talentų plėtros komandos vadovas, pristatė situacijos apžvalgą bei planuojamus veiksmus. Vienas jų – užsienio talentų pritraukimas: juos surasti, pritraukti ir integruoti.

Siūlymai: