Ilgą laiką priėmimas į valstybės tarnybą buvo laikomas viena neskaidriausių viešojo sektoriaus procedūrų. Visgi dėl konkursų į valstybės tarnybą teismams skundžiamasi retai, nors dėl kitų priežasčių valstybės tarnautojai gana aktyviai bylinėjasi su įstaigomis. 2015 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo vos 3 bylas dėl priėmimo į valstybės tarnybą, 2014 m. – 4, 2013 m. – 11, 2012 m. – 14.

 

 

Lietuvos valstybės tarnautojai nevengia savo teisių ginti teismuose. 2015 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo 151 bylą dėl tarnybinių ginčų. Būtent tarnybiniai ginčai – ginčai tarp valstybės tarnautojo ir įstaigos administracijos – sudaro didžiausią Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėtų bylų dalį.

 

Daugiausiai tarnautojai teismams skundžiasi dėl atleidimo iš pareigų – pernai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo 44 tokias bylas. Taip pat nagrinėtos 43 bylos dėl socialinių ir kitokių garantijų, 41 – dėl tarnybinių nuobaudų. Taigi bylos dėl atrankos sudaro labai nedidelę dalį visų tarp tarnautojų ar pretendentų į tarnautojus ir įstaigų kylančių ginčų. Galima daryti prielaidą, kad konkursų į valstybės tarnybą dalyviai nemato priežasčių skųsti atrankos komisijų sprendimų.

 

„Iš tikrųjų tarnautojų atranka – sritis, ypač jautri korupcijai, nepotizmui, – pripažįsta Osvaldas Šarmavičius, Valstybės tarnybos departamento direktorius. – Todėl vienas iš svarbiausių Valstybės tarnybos departamento prioritetų – priėmimo procedūrų skaidrumas ir profesionalumas.“

 

Svarbus žingsnis siekiant valstybės tarnautojų atrankos skaidrumo buvo nuo 2013 m. birželio įsigalioję pokyčiai – tarnautojų atranka tapo iš dalies centralizuota. Dabar Valstybės tarnybos departamentas centralizuotai tikrina visų pretendentų į valstybės tarnautojus bendruosius ir vadovavimo gebėjimus. Bendrųjų gebėjimų patikrinimas atliekamas kompiuterizuotai, testai sudaromi automatiškai likus kelioms minutėms iki testavimo pradžios, tad užtikrinamas absoliutus šio patikrinimo skaidrumas. Užsienio kalbų – anglų, vokiečių ir prancūzų – mokėjimą vertina ne pačios įstaigos, o akredituoti kalbų centrai arba Valstybės tarnybos departamentas.

 

Taip pat privalomai yra daromas antrojo atrankos etapo – pokalbio įstaigoje – garso įrašas, kuris iškilus ginčui gali būti perklausomas. Esant tam tikriems rizikos faktoriams – įstaigoje kartojantis pažeidimams, sulaukus skundų – pokalbius tiesiogiai ar per telekomunikacijų galinius įrenginius gali  stebėti Valstybės tarnybos departamento atstovai.

 

2015-ųjų pabaigoje svarbus pokytis įvyko aukščiausiųjų vadovų – įstaigų prie ministerijų vadovų ir ministerijų kanclerių – atrankoje. Dabar jų konkursų antrasis etapas – pokalbis – vyksta Valstybės tarnybos departamente, konkurso komisiją sudaro ne tik konkursą organizuojančios įstaigos, bet ir Valstybės tarnybos departamento bei Ministro Pirmininko paskirti atstovai. Taip pat savo narius į konkurso komisiją gali deleguoti ir suinteresuotos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios korupcijos prevencijos, žmogaus teisių, demokratijos plėtros, lygių galimybių srityse. Šių vadovų konkursai yra filmuojami, vaizdo įrašai saugomi.

 

Siekiant skaidresnės pretendentų konkurencijos ir galimybės iš didesnio pretendentų skaičiaus atrinkti aukštesnės kvalifikacijos ir būtinas kompetencijas turinčius valstybės tarnautojus, į vadovo konkursą užsiregistravus tik vienam asmeniui, konkursas skelbiamas iš naujo.

„Įdomu tai, kad iš dalies centralizavus valstybės tarnautojų atranką ne tik sistemingai mažėja skundų teismams dėl tarnautojų priėmimo, bet ir į konkursus ateina daugiau žmonių.  Įsigaliojus naujajai atrankos tvarkai per dvejus metus vidutiniškai į vieną valstybės tarnautojo konkursą patiekiamų prašymų skaičius padidėjo nuo 6 iki 13“, – pabrėžia Valstybės tarnybos departamento direktorius.

 

Valstybės tarnybos departamento informacija