Š. m. balandžio 28 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (toliau VVSK), pagrindinio komiteto  nariai pritarė pakeistam  Valstybės tarnybos įstatymo projektui.

Vidaus reikalų ministerijos parengtas siūlymas sistemiškai pertvarkyti viešojo sektoriaus valdymą sulaukė daug diskusijų.

Komiteto narių nuomonės išsiskyrė  dėl darbo užmokesčio ir socialinių garantijų ir  nesutarta dėl konkursų į valstybės tarnybą decentralizavimo. 

Komiteto nariai pritarė, kad darbo užmokestis bus skaičiuojamas nuo naujo 2022 m. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, kuris buvo 1785,4 eurų. Paskesniais metais ne rečiau kaip kas dvejus metus  jis  bus perskaičiuojamas atsižvelgiant į  įstaigos darbo užmokesčio fondą. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius. Taip pat iki 2024 m. numatoma visose viešosiose ir biudžetinėse įstaigose įdiegti atlygio politikas.

Komiteto nariai sutarė, kad stažas negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus. Tiems, kas įsigaliojus įstatymui turės sukaupę daugiau nei 20 proc., turimas dydis fiksuosis ir bus išlaikomas tol, kol žmogus dirbs valstybės tarnyboje, įskaitant ir atvejus, jei keis pareigas ar išeis iš tarnybos, o vėliau į ją grįš. Valstybės tarnautojams paliekama ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos taip, kaip numatyta šiuo metu galiojančiame įstatyme.
VVSK siūlo, kad dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento bus susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, kurios derybose dalyvaus profesinės sąjungos.  Sutartas dydis taip pat  bus fiksuojamas biudžeto įstatyme.

Nuo š. m. liepos 1 d. didės teisėjų ir merų atlyginimai Pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu tokiu pačiu reguliarumu bus indeksuojama pareiginė alga. Numatoma, jog š. m. liepos 1 d. įsigalios teisėjų ir merų atlyginimo padidėjimas, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti STT ir žvalgybos koeficientai, visi kiti pakeitimai įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d., o Seimo narių, Premjero ir ministrų atlyginimai padidės nuo naujos kadencijos.

Vidaus reikalų ministerija siūlo išgryninti valstybės tarnybą – vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statusas bus keičiamas į dirbančius pagal darbo sutartis. Valstybės tarnautojais nutarta palikti už korupcijos prevenciją atsakingus tarnautojus ir teisinio atstovavimo funkcijas atliekančius tarnautojus. Įstaigos iki 2025 m. turės peržiūrėti valstybės tarnautojų pareigybes ir nurodytas pareigybes arba pakeisti į dirbančius pagal darbo sutartis, pasiūlant tas pareigas dabar einančiam valstybės tarnautojui, arba panaikinti pareigybę. Komiteto nariai pritarė  valstybės tarnautojų atrankų decentralizavimui,  tačiau numatyta, jog Viešojo valdymo agentūra užtikrins skaidrumą – bus vykdomos papildomos funkcijos dėl atrankų proceso stebėsenos įstaigose ir galimų kontrolės ir reakcijos priemonių. Agentūra galės dalyvauti stebėtojo teisėmis, o taip pat nagrinėti  skundus dėl konkursų.

Taip pat pritarta, kad valstybės tarnautojai, kurie iki 2023 m. neįgis aukštojo išsilavinimo, toliau eiti pareigas galės tik esamoje pozicijoje iki 65 metų, jiems negalės būti taikomas tarnybos pratęsimas. Tik naujiems viešojo sektoriaus įstaigų vadovams bus taikomas reikalavimas turėti magistro kvalifikacinį laipsnį.

Planuojama pertvarka nenumato stiprinti profesinių sąjungų vaidmenį viešajame sektoriuje. Visas nuostatas, susijusias su profesinės sąjungos veikla valstybiniame ir biudžetiniuose sektoriuose planuojama iš valstybės tarnybos įstatymo perkelti į darbo kodeksą.

Šia pertvarka, profesinių sąjungų nuomone, numatoma daug grėsmių valstybės tarnautojams. Taip pat profesinės sąjungos neįžvelgia šios reformos naudos.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė

Irena Petraitienė