Valstybės tarnybos reformos Lietuvoje pristatymas Europos visuomeninių paslaugų federacijoje
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga (LTUSE) informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje veikianti Vyriausybė parengė naują Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti naują Viešojo sektoriaus reformą. Tačiau LTUSE nepritaria šiam projektui ir mano, kad tai sumažins valstybės tarnybos patrauklumą ir konkurencingumą, nes projekte numatoma keisti darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, mažinti valstybės tarnautojams socialines garantijas.
Lietuvoje valstybės tarnautojų karjerą, priėmimo ir atleidimo sąlygas, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, reglamentuoja tik Valstybės tarnybos įstatymas.
Toliau pateikiame savo argumentus, kodėl parengtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos projektas iš esmės nesudaro jokių prielaidų pasiekti deklaruotą Valstybės tarnybos reformos rengėjų tikslą, t. y. valstybės tarnybą padaryti patrauklesnę ir efektyvesnę, o atvirkščiai – įneš sumaišties, padidins riziką pažeisti tiek šiuo metu pareigas einančių, tiek naujai priimamų tarnautojų teisėtus lūkesčius, pablogins karjeros galimybes, diskriminuos kitą statusą turinčių valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų atžvilgiu.
Siūlymas didelei daliai dabartinių tarnautojų panaikinti valstybės tarnybos statusą Planuojama, kad jie taps darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, todėl mažės jų darbo užmokestis arba ateityje jie net neteks darbo.
Siūlymas panaikinti priedą už stažą ir atostogų skaičiavimo tvarką valstybės tarnautojams Valstybės tarnautojas, būdamas lojalus ir dirbdamas valstybes tarnyboje, kaupia darbo patirtį, tarnautojų institucinę atmintį ir savo veiklą atlieka vis rezultatyviau. Todėl stažas tiesiogiai daro įtaką geresniems valstybės veiklos rezultatams, o priedas už stažą turi būti skaičiuojamas kaip viena iš nedaugelio darbo valstybės tarnyboje motyvacijos priemonių ir darbo užmokesčio didėjimo svertas.
Socialinių garantijų panaikinimas valstybės tarnautojams prieštarauja tarptautinei praktikai.
Socialinių garantijų panaikinimas diskriminuos tiek naujai į valstybės tarnybą priimamus tarnautojus, tiek šiuo metu pareigas einančius tarnautojus.
Nepagrįsti siūlymai iki 2025 m. „įšaldyti“ valstybės tarnautojams taikomą bazinį dydį nuo kurio skaičiuojamas valstybės tarnautojų darbo užmokestis ir nustatyti naują darbo užmokesčio sistemą.
Nepritariame siūlymui eliminuoti profesines sąjungas iš derybų sudarant kolektyvinę sutartį dėl bazinio dydžio. Šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad ateinančių finansinių metų bazinis dydis nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nauju reglamentavimu atsisakius šios nuostatos, būtų eliminuotas profesinių sąjungų vaidmuo nustatant valstybes tarnautojų darbo užmokestį ir susiaurintos profesinių sąjungų galimybės ginti jų atstovaujamų darbuotojų socialines ir ekonomines teises.
Apibendrinant konstatuojame, kad šia reforma, kuri yra nepagrįsta ir neargumentuota yra ja siūloma iš esmės pabloginti valstybės tarnautojų darbo sąlygas. Mes kreipiamės į EPSU vadovybę, kad EPSU kreiptųsi su siūlymu į Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad būtų atsižvelgta į profesinių sąjungų pateiktas pastabas dėl valstybės tarnybos reformos.