2014 m. balandžio mėnesį įvyko mokslinė-praktinė konferencija „Valstybės tarnyba – laikas pokyčiams“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas sveikinimo žodžio metu pabrėžė, kad valstybės tarnyboje turėtų dirbti labai universalūs žmonės, turintys įvairių kompetencijų ir gebėjimų, o valstybės tarnautojo kadencija būtų paskata jam įgyvendinti turimas idėjas, nedelsti, operatyviai priimti sprendimus. Valstybės tarnautojai turi tarnauti savo valstybei, o darbas valstybės tarnyboje turi būti laikomas prestižiniu.
 
Valstybės tarnybos departamento direktorius Osvaldas Šarmavičius apgailestavo, kad valstybės tarnyba tampa vis uždaresnė ir nepatraukli. Teisinis reglamentavimas nepalieka galimybių lanksčiam personalo valdymui. Būtent lankstesnis, skaidresnis, dalyvavimu grįstas valstybės tarnybos valdymas gali padaryti ją efektyvesnę ir patrauklesnę. Personalas turi būti valdomas kompetencijų pagrindu. Turi būti atliekamas pareigybių sisteminimas ir atsisakoma valstybės tarnautojų kategorijų. Planuojama, kad valstybės tarnautojų atrankos sistema transformuosis į pakopinę. Numatoma darbo užmokesčio sistemos reforma: priedai už kvalifikacijos klases turi būti integruoti į pagrindinį atlyginimą, o fiksuota pareiginė alga nustatoma tik aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojams.
 
Profesorius dr. Alvydas Raipa kalbėjo apie šiuolaikinius viešojo valdymo pokyčius. Jo nuomone, aktualiausias klausimas, kaip prisitaikyti prie pasaulinių tendencijų. Pasak M. Heidegerio, kurį citavo profesorius: be streso nėra progreso. Šiuo metu viešojoje erdvėje kalbama apie naująjį viešąjį valdymą, o ne naująją viešąją vadybą, kuri dar visai neseniai buvo esminis principas vykdant viešojo sektoriaus reformas. Viešoji ir privati partnerystė sukėlė daugybę problemų. Viešasis sektorius tapo per daug segmentuotas. Valstybė perdavė savo funkcijas privačiam sektoriui, o paskui dėjo visas pastangas sukontroliuoti skiriamas lėšas. Profesorius akcentavo, kad turi būti daug daugiau dėmesio skiriama strateginiam planavimui. Šis planavimas nėra tik tai, ką reikia padaryti, reikia planuoti ir tai, ko nereikia daryti, ką būtina inventorizuoti ir ko reikia atsisakyti.
 
Valstybės tarnybos departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėja Reda Rekašienė kalbėjo apie valstybės tarnybą skaičiais. Šiuo metu yra apie 52 000 valstybės tarnautojų (tai sudaro apie 4 procentus visų užimtųjų ir 14 procentų dirbančiųjų valstybės sektoriuje). 54 procentai valstybės tarnautojų yra karjeros valstybės tarnautojai, 44 procentai – statutiniai, likusieji – politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir kt. Valstybės tarnyboje dominuoja moterys ir jų dalis vis auga. Beje, įstaigų vadovų beveik 65 procentai – vyrai. Valstybės tarnyba kasmet sensta: vidutinis valstybės tarnautojų amžius 45 m., vidutinis įstaigos vadovų amžius 51,5 metų.
 
Iš viso yra 580 valstybės tarnybos institucijų ir įstaigų. Daugiausiai valstybės tarnautojų yra savivaldybių institucijose ir įstaigose bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Finansų ministerijai pavaldžiose institucijose ir įstaigose. Šių institucijų ir įstaigų darbuotojai sudaro daugiau nei pusę visų valstybės tarnautojų. Yra daug įstaigų, kuriose dirba iki 5 valstybės tarnautojų. Šiuo metu daugiausiai yra 12 ir 9 kategorijos valstybės tarnautojų. Auga aukštesnėse kategorijose esančių tarnautojų skaičius.
 
Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pavaduotoja Dalia Šadžiuvienė kalbėjo apie valstybės tarnautojų kompetencijų modelį ir vykdyto projekto rezultatus. Kompetencijų modelis, kaip sistema, turi būti lankstus. Dalį kompetencijų turėtų turėti galimybę nustatyti ir pačios įstaigos. Profesines kompetencijas turės nustatyti būtent pačios įstaigos. Diegiant kompetencijų modelį tikimasi padidinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba.
 
Valstybės tarnybos departamento Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjas Aistis Rusteika kalbėjo apie tai, kaip bus keičiama valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema. Atkreipė dėmesį, kad valstybės tarnyboje trūksta vienodų reikalavimų sistemos, dėl to išsikreipia darbo užmokesčio sistema. Pabrėžė, kad vadovaujantis plačiai paplitusia praktika kintamoji darbo užmokesčio dalis turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų pagrindinio darbo užmokesčio.
 

 
Rasa Šidlauskaitė
Valstybės tarnautojų, viešųjų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos visuomeninė patarėja