VISUOTINĖ PROTESTO AKCIJA VYKO SKLANDŽIAI

VISUOTINĖ PROTESTO AKCIJA VYKO SKLANDŽIAI

„Esame  vienoje  komandoje su profesinėmis sąjungomis, kovojančiomis  už žmonių teisę į darbą ir socialines garantijas“, – Seimo rudens sesijos atidarymo kalboje rugsėjo 10 d. sakė Premjeras Algirdas Butkevičius primindamas, jog tuo pat metu prie Seimo mitinguojančios profesinės sąjungos „atkakliai  gina dabartinį Darbo kodeksą“. O jis, anot jo, yra „pasenęs, šiuolaikinių darbo santykių idėjos neatitinkantis“, ir varžymosi dėl investuotojų dėmesio kovoje yra „silpnoji Lietuvos vieta“.

Tuo tarpu per pusantro tūkstančio protestuotojų, susirinkę prie Seimo, reiškė nepasitenkinimą valdžia, darbuotojų sąskaita bandančia spręsti Lietuvos problemas. Daugelis kalbėjusiųjų teigė, jog darbuotojai nenusistatę prieš pokyčius, tačiau jie turi būti priimtini visiems, ne tik vienai darbo santykių pusei.

Mitingas prie Seimo prasidėjo 12 val., protestuotojai atsinešė įvairiausių plakatų, priešais sceną buvo laikomas užrašas „Tauta turi žinoti savo „didvyrius“ ir tų „didvyrių“ nuotraukos: socialinio dialogo iniciatorių Premjero Algirdo Butkevičiaus, socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės bei modelio kūrėjų: VU prof. Tomo Davulio, advokatų Justino Usonio ir Tomo Bagdanskio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorės Eglės Radišauskienės.  

Studentai ir mokytojai – originaliausi

Prie protestuotojų prisijungė Vokietijos profesinės sąjungos ver.di atstovai, Latvijos profesinių sąjungų konfederacijos (LBAS) delegacija, vadovaujama prezidento Peteris Krigers, Skandinavijos šalių pramonės darbuotojus vienijančios profsąjungos Nordic-IN atstovai. Mitinge perskaitytas Pasaulio profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) palaikymo Lietuvos profsąjungoms laiškas, o Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) į Lietuvą delegavo pačią generalinę sekretorę Bernadette Segol. Mitingą ir eiseną Gedimino prospektu pagyvino studentų delegacija su originaliais plakatais: „Nenorėjau dirbt, bet dabar jau tikrai nedirbsiu“, „Patys plausit savo indus“, „Nausėda, aš tavęs noriu, nes socialinė atskirtis nėra tik vizualus efektas. Paskambink (nurodytas tel. nr.)“, „Ko užvalgėt LSDp?“, „Bado žaidynės jau greitai Jūsų darbe“, „Avinėliai nebetyli“, „50 skurdo atspalvių“, „Biedni ir įsiutę 2“. Teatro elementų įnešė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) delegacija. Virš tuzino žmonių buvo apsirėdę drobiniais kostiumais, simbolizuojančiais vergiją; šie demonstrantai ėjo surištomis rankomis, užklijuotomis burnomis, nešini plakatais „Atėjome kalbėtis“, o kalinio drabužiais vilkintis protestantas laikė užrašą „Arbeit macht frei DK“.

Be kritikos valdžiai, stambiojo kapitalo atstovams kai kuriuose plakatuose buvo atspindėtos ir kitos aktualijos, – pvz., „Profsąjungų vadai, šalin ambicijas vardan vienybės!“. 

Leista kalbėti ir politikams

Pirmasis sakyti kalbos buvo pakviestas akcijos organizatorės Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovas Artūras Černiauskas. Jis pasidžiaugė nepabijojusių atvykti žmonių gausa ir išreiškė viltį, kad daugiau nebereiks čia rinktis, o šūkis „Svarbiausia – žmogus“ (Lietuvos socialdemokratų partijos rinkiminis šūkis – red.) taps ir realybėje pačiu svarbiausiu.

Kitos renginio organizatorės – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė prisiminė, kaip prieš 25 metus Lietuvos žmonės vieningai kovojo prieš komunizmo diktatūrą,o šiandien toje pačioje aikštėje jie priversti kovoti prieš kapitalizmo diktatūrą.

ETUC generalinė sekretorė Bernadette Segol, solidarumą protestuojantiems  išreikšdama Europos darbuotojų vardu, patikino susirikusiuosius, kad jie yra teisūs, nes reikalauja teisingo elgesio su darbuotojais ir geresnio gyvenimo. Jos teigimu, profesinės sąjungos yra demokratijos dalis. „Mes nesame prieš pokyčius, – pabrėžė viešnia, – tačiau mes norime pokyčių, kuri būtų žmonių, o ne verslo naudai“.

Buvo leista kalbėti ir į mitingą atėjusiai ministrei Algimantai Pabedinskienei, kuri sakė labai gerai suprantanti darbuotojus ir pažadėjo, jog naujojo Darbo kodekso nuostatos, kurios buvo suderintos Trišalėje taryboje, pasieks Seimą. Mitinguotojų nušvilpiama ministrė dar spėjo palinkėti, kad visi suprastų, jog „niekada mes nieko blogo nekuriame“.

Mitinge prie Seimo kalbėjo ir kiti politikai: opozicijai priklausančios Lietuvos lenkų rinkimų  akcijos frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė, valdančiosios Darbo partijos atstovas parlamentaras Mečislovas Zaščiurinskas.

Siūlė pradėti nuo Seimo narių

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos koordinatorius Klaipėdoje Raimondas Tamošauskas, paneigdamas kalbas, jog profsąjungos atstovauja mažai daliai Lietuvos darbuotojų, priminė, kad per dvi savaites surinkta net 80 tūkst. parašų prieš darbo santykių liberalizavimą (per mitingą profsąjungų atstovų delegacija juos nunešė Seimo Pirmininkei). Jis taip pat samprotavo, kodėl šalyje nesurengus tautos referendumo piliečių klausiant „ar mes sutinkam nusimauti paskutines kelnes, kad oligarchai gyventų geriau“?

Be to, Tamošauskas Seimo nariams pasiūlė pradėti  socialines garantijas karpyti nuo savęs, nes Seimo statutas numato parlamentarams pasibaigus kadencijai nuo 2 iki 6 vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išeitinę išmoką.

Skandinavijos šalių pramonės darbuotojus vienijančios profsąjungos Nordic-IN atstovas Atle Hoie Lietuvos darbuotojų palaikymą išreiškė 1 milijono Šiaurės šalių darbuotojų vardu. Jo teigimu, Skandinavijos šalyse taip pat susiduriama su tam tikromis atakomis iš vyriausybių, darbdavių , bet tai nelygintina su tuo, kas vyksta Lietuvoje.

Studentai išleido informacinį leidinį

Studentų atstovas nuo scenos perskaitė „dar vis Lietuvos Respublikoje gyvenančių vis dar žmonių“ pasiūlymus dėl naujojo socialinio modelio: pagaliau įvesti didelius progresinius ir kapitalo mokesčius; padidinti minimalų darbo užmokestį bent du kartus; padidinti išeitines išmokas;  sutrumpinti darbo savaitės trukmę iki 40 valandų; pailginti atostogas iki trijų mėnesių (nes mokyklose taip pripratina); įvesti bazines socialines išmokas visiems gyventojams, turintiems mažesnes nei 800 eurų pajamas, kurios bus mokamos iš surinktų progresinių mokesčių; padidinti garantijas darbuotojams, auginantiems vaikus; įteisinti streikų rengimą įspėjus ne anksčiau kaip prieš 3 valandas; sugrąžinti nemokamą mokslą ir pakelti studentų ir doktorantų stipendijas.

Šie reikalavimai, sutikti plojimais, taip pat buvo platinami ir informacinio leidinio  „Sweatbank“  (prakaito bankas) pavidalu.

Vėliau protestuotojai išsirikiavo eisenai, kurioje skambėjo būgnai, buvo skanduojami šūkiai bei kitaip keliamas triukšmas. Priekyje buvo stumiami karučiai su simboliniu „Socialiniu modeliu“ (vėliau jis buvo nugabentas į Vyriausybės rūmus), už jo ėjo atstovai iš Vokietijos profsąjungos ver.di, ETUC generalinė sekretorė, kai kurie Lietuvos profsąjungų vadovai. Toliau simbolizuodami vergų dalią žygiavo LŠDPS atstovai, studentai, skanduodami „Valdžia abejojam, už savo teises kovojam“. Gerokai ištįsusioje kolonoje taip pat buvo matyti  sveikatos darbuotojų, naftininkų, Achemos darbuotojų, „Utenos trikotažo“, maistininkų, valstybės tarnautojų, dėstytojų, transportininkų profesinių sąjungų, Pramonės, Švietimo ir mokslo, Miškininkų profesinių sąjungų federacijų, Jūrininkų, Žurnalistų sąjungų, Jungtinės profesinės sąjungos, „Solidarumo“, „Sandraugos“, Darbo federacijos atstovai, Ukmergės, Pakruojo, Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių, Kauno ir kitų regionų profsąjungininkai, taip pat Tautininkų sąjungos ir Socialistinio liaudies fronto atributika.

Eisenos pabaigoje keli vyrai traukė baltą limuziną, ant kurio buvo užrašyta „Darbdaviai svarbiausia žmogus“.

Politikams teks apsispręsti

Susirinkę į Vinco Kudirkos aikštę protestuotojai dar klausėsi kalbų, o 14 val. mitingas baigėsi Lietuvos himno giedojimu.

Renginyje dalinta informacija apie Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (angl. TTIP) grėsmes bei kviečiama pasirašyti prieš šią slaptą rengiamą sutartį.

Mitingą prižiūrėjo policininkai bei „Dialogo grupės“ pareigūnai, eiseną lydėjo policijos automobiliai su riaušėms malšinti skirta garso patranka, kolegų darbą prižiūrėjo ir pats Vilniaus apskrities policijos vadovas Kęstutis Lančinskas.

Tuo metu Premjeras, prasidėjus naujai Seimo sesijai, palinkėjo parlamentarams „įvertinti atliktą darbą  ir palaikyti pateiktą  socialinį modelį“, Prezidentė – „rasti išmintingų ir su socialiniais partneriais sutartų sprendimų“, o Seimo Pirmininkė, po susitikimo su Europos profesinių  sąjungų konfederacijos generaline sekretore žurnalistus patikino,  kad „jokio skubėjimo nebus“.

Kitą ketvirtadienį siūlomoje Seimo VII (rudens) sesijos darbų programoje Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą ir jo lydimuosius teisės aktus numatoma svarstyti spalio-gruodžio mėnesiais.

Lietuvos trišalės tarybos posėdis, kuriame bus bandoma suderinti iki šiol nesuderintus Darbo kodekso projekto punktus, numatytas rugsėjo 15 d.

Eisenos videoįrašas.

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen

„Profsąjungų naujienos“

Komentarai išjungti.