Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei pateikė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama didinti valstybės tarnybos patrauklumą, sudaryti daugiau galimybių pritraukti ir išlaikyti kompetentingus darbuotojus bei lanksčiau valdyti valstybės institucijų žmogiškuosius išteklius. Siūlomais pakeitimais numatoma tobulinti darbo užmokesčio sistemą, grąžinti dalį socialinių garantijų, sudaryti sąlygas išsaugoti profesinę patirtį ir supaprastinti specialistų atranką.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos (LVTPS) atstovai dar rugsėjo mėnesį susitiko su vidaus reikalų ministru Martynu Katelynu, ministro patarėju Šarūnu Legatu ir Valstybės tarnybos politikos grupės vadovu Audriumi Kasinsku. Susitikimo metu aptarti svarbiausi valstybės tarnautojams rūpimi klausimai, susiję su Valstybės tarnybos įstatymo projekto rengimu, valstybės tarnautojų ir pareigūnų darbo užmokesčio didinimu, karių ir pareigūnų pensijomis bei pareigūnų kelionės į tarnybą išlaidų kompensavimu.

Po ilgų diskusijų ir siūlymų koreguoti atskiras projekto nuostatas Vidaus reikalų ministerija parengė Valstybės tarnybos įstatymo esminių pakeitimų projektą. Profesinės sąjungos vertinimu, daugelis jame numatytų nuostatų yra priimtinos ir atliepia dalį darbuotojams aktualių klausimų. Vis dėlto diskusijos dėl siūlomų pakeitimų dar tęsis, todėl svarbu užtikrinti, kad galutiniame teisės akto variante būtų tinkamai įvertinti valstybės tarnautojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų interesai.

„Norime, kad valstybės tarnyba būtų patraukli tiek patyrusiems profesionalams, tiek naujiems specialistams. Todėl siūlome įstaigoms daugiau lankstumo formuojant ir stiprinant savo komandas, sudarome sąlygas išsaugoti sukauptą patirtį ir atveriame kelią į valstybės tarnybą specialistams, kurie patirties įgijo kitose srityse. Kartu grąžiname dalį socialinių garantijų ir tobuliname darbo užmokesčio sistemą“, – sako vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.

Daugiau galimybių išsaugoti kompetencijas ir grįžti į valstybės tarnybą

Siekiant išlaikyti patyrusius ir aukštą profesinę kvalifikaciją turinčius valstybės tarnautojus, siūloma atsisakyti 65 metų amžiaus ribos pareigas einantiems valstybės tarnautojams. Šis siūlymas grindžiamas visuomenės ir pačios valstybės tarnybos senėjimo tendencijomis bei siekiu išsaugoti sukauptas žinias ir patirtį.

Projektu taip pat numatoma sudaryti daugiau galimybių valstybės tarnautojams derinti skirtingas profesines veiklas. Jie galėtų eiti kitas valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje arba dirbti pagal darbo sutartį. Be to, būtų sudaryta galimybė dalį darbo laiko eiti valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje.

Dar viena siūloma naujovė – galimybė per penkerius metus nuo pasitraukimo iš valstybės tarnybos atkurti valstybės tarnautojo statusą ir be konkurso grįžti į valstybės tarnybą. Taip būtų išlaikomas ryšys su specialistais, kurie profesinės patirties įgijo privačiame sektoriuje ar tarptautinėse institucijose, ir sudaromos sąlygos šią patirtį pritaikyti viešajame sektoriuje. Šia galimybe galėtų pasinaudoti ir asmenys, pasitraukę iš karjeros valstybės tarnybos po 2024 m. įvykusios valstybės tarnybos reformos.

Projektu taip pat siūloma sudaryti galimybę patyrusius statutinius pareigūnus, diplomatus, žvalgybos pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius perkelti į valstybės tarnautojų pareigas. Šiuo metu toks perkėlimas galimas tik laikinai.

Lankstesnė ir konkurencingesnė darbo užmokesčio sistema

Siekiant, kad valstybės tarnyba galėtų veiksmingiau konkuruoti dėl specialistų darbo rinkoje, siūloma grąžinti priedą už tarnybos stažą, mokamą iki 30 metų, ir suteikti įstaigų vadovams daugiau galimybių lanksčiai nustatyti darbo užmokestį.

Pavyzdžiui, siekiant pritraukti specialistą iš kitos įstaigos, būtų galima padidinti jo pareiginės algos koeficientą. Sutaupius darbo užmokesčiui skirtų lėšų, įstaigos vadovas galėtų didinti valstybės tarnautojų arba jų grupės pareiginės algos koeficientus ir neatlikęs tarnybinės veiklos vertinimo. Taip pat numatoma galimybė naujam darbuotojui, atsižvelgiant į jo darbo rezultatus, po bandomojo laikotarpio nustatyti didesnį pareiginės algos koeficientą.

Pakeitimais siekiama užtikrinti ir lankstesnę valstybės politikų darbo apmokėjimo sistemą. Atsižvelgiant į merų atlyginimų konkurencingumo darbo rinkoje problemą, siūloma didinti jų pareiginės algos koeficientus.

Daugiau socialinių garantijų valstybės tarnautojams

Valstybės tarnybos patrauklumą lemia ne tik darbo užmokestis, bet ir socialinis saugumas, aiškios garantijos bei galimybė derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Todėl įstatymo pakeitimo projektu siūloma grąžinti dalį anksčiau galiojusių socialinių garantijų ir numatyti papildomas darbuotojų skatinimo priemones.

Valstybės tarnautojams būtų garantuojamos einamos pareigos ir darbo užmokestis, kai jie vyksta į tarnybinę komandiruotę, dalyvauja teismo procesuose, lankosi gydymo įstaigoje, dalyvauja laidotuvėse ar moko kitus viešojo sektoriaus darbuotojus.

Taip pat numatoma dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka valstybės tarnautojams, atsistatydinantiems dėl senatvės pensijos amžiaus, ir įstaigų vadovams, pasibaigus jų kadencijai. Be to, siūloma grąžinti teisę pasiimti iki vienų metų trukmės nemokamas atostogas.

Įstaigoms taip pat būtų suteikta galimybė darbo apmokėjimo sistemose numatyti papildomas darbuotojų skatinimo priemones, kurių vertė neviršytų vienos minimaliosios mėnesinės algos.

Specialistų atranka – pačių įstaigų atsakomybė

Siekiant supaprastinti darbuotojų atrankos procesus ir suteikti įstaigoms daugiau savarankiškumo, siūloma atsisakyti centralizuotos specialistų atrankos Viešojo valdymo agentūroje (VVA). Konkursus į specialistų pareigas organizuotų pačios įstaigos, o VVA ir toliau centralizuotai vykdytų įstaigų vadovų atranką.

Tikimasi, kad toks modelis leistų įstaigoms greičiau reaguoti į darbuotojų poreikį ir lanksčiau valdyti žmogiškuosius išteklius. Tuo metu VVA galėtų daugiau dėmesio skirti vadovų atrankai, organizacinės kultūros stiprinimo priemonėms, analitinei veiklai, įstaigų vadovų kadencijos susitarimų įgyvendinimo stebėsenai ir Valstybės tarnybos įstatymo priežiūrai.

Pasak vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno, valstybės tarnyba turi būti dinamiška, lanksti ir gebanti prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos bei visuomenės poreikių.

„Šiais pakeitimais siekiame sudaryti daugiau galimybių institucijoms lanksčiai organizuoti darbą, o žmonėms – į valstybės tarnybą ateiti, joje augti ir išsaugoti ryšį su ja skirtingais profesinio gyvenimo etapais“, – teigia vidaus reikalų ministras.

LVTPS pabrėžia, kad pateiktas įstatymo projektas yra svarbus žingsnis sprendžiant dalį valstybės tarnybai aktualių klausimų, tačiau tolesnėse diskusijose būtina įvertinti ir likusius darbuotojų lūkesčius. Rugsėjį vykęs susitikimas su Vidaus reikalų ministerijos atstovais buvo viena iš galimybių tiesiogiai išsakyti profesinių sąjungų poziciją dėl darbo užmokesčio, socialinių garantijų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojams svarbių klausimų.

Numatoma, kad nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija įsigaliotų 2027 m. liepos 1 d. Vis dėlto ši data gali keistis, atsižvelgiant į teisės akto svarstymo ir priėmimo eigą.