Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2025 m. nustatyti 1038 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), vietoje dabartinės – 924 eurų. MMA didėtų 114 eurų arba 12 proc.  Šiuo metu MMA yra 924 eurai ir sudaro 43 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 708 eurus ir sudaro apie 53 proc. vidutinio neto atlyginimo) bei nuo 2021 metų (642 eurai) jau kilo 44 proc. Tai vienas sparčiausių MMA augimų tarp EBPO valstybių. „MMA gerai atlieka perskirstymo ir…

Daugiau Daugiau

Rugpjūčio 24 d. įvykusioje LPSK jaunimo centro rinkimų konferencijoje naujuoju organizacijos pirmininku išrinktas Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos jaunimo atstovas Deividas Petreikis. Taip pat buvo išrinkta naujoji Jaunimo centro taryba. Jos sudėtyje: Otilija Kumžė (Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija), Gintarė Gerybaitė (Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos Vilniaus pataisos namų profesinė sąjunga), Vilija Milčiūtė (Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga), Daniel Tučkovskij (Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga). Po LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės sveikinimo žodžio konferencijoje pranešimą „Solidarumo idėja –…

Daugiau Daugiau

Būtina žinoti, kad darbo tarybų veikloje randasi darbuotojų informavimo ir konsultavimo pareiga. Taip pat svarbu akcentuoti, kad šios procedūros nėra tapačios. Ką tai reiškia? Tai yra dvi savarankiškos atskiros procedūros, kurias Darbo kodekso 204 straipsnis aiškiai atskiria. Informavimas, kaip dažnai manoma, nėra sudėtinė konsultavimo procedūros dalis. Tačiau abi šios pareigos – ypač svarbios, ir jas darbdavys vykdyti privalo. Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams, darbo tarybai ar  profesinei sąjungai,  siekiant supažindinti  su klausimo esme. Konkretus klausimas gali būti susijęs su…

Daugiau Daugiau

Darbuotojų atstovų – profesinės sąjungos, darbo tarybos ar darbuotojų patikėtinio – veikla turi būti organizuota, vykdoma jiems bendradarbiaujant ir taip, kad bendrieji darbuotojų interesai ir teisės būtų ginami kuo veiksmingiau. VDI pažymi, kad darbo taryba negali atlikti tų darbuotojų atstovavimo funkcijų, kurios pagal Darbo kodeksą laikomos išimtinėmis profesinių sąjungų teisėmis. Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad profesinės sąjungos Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos…

Daugiau Daugiau

Darbdaviai, darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir profesinių sąjungų organizacijos Darbo kodekso nustatyta tvarka turi teisę inicijuoti kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo ar pakeitimo, jose dalyvauti ir sudaryti kolektyvines sutartis. „Visgi svarbu akcentuoti, kad kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos, – sako Darbo teisės skyriaus patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Laurynas Gudžiūnas. – Taigi jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir…

Daugiau Daugiau

Rugpjūčio 6 d. prasidėjo Aplinkos ministerijos ir Aplinkos ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos derybos dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. Rugpjūčio 13 d. įvyko antrasis posėdis, kurio metu buvo deramasi dėl sutarties skyrių, reglamentuojančių darbuotojų pareigybes, struktūrinius pokyčius, taip pat priėmimo į pareigas ir atleidimo nuostatas. Buvo išsakytos pozicijos ir argumentai, kuriuos derybų šalys įvertins, patikslins ir pratęs diskusijas kitame susitikime. Derybininkai sutarė susitikti kas savaitę, derantis dėl atskirų sutarties straipsnių. Deramasi dėl kolektyvinės sutarties projekte numatytų klausimų, susijusių su darbo sąlygų gerinimu,…

Daugiau Daugiau

Atėjus vasaros sezonui ir vaikų atostogoms darbuotojai dažnai nori perkelti savo darbo vietą į kitas vietoves ar net šalis, kuriose galėtų derinti darbą su laisvalaikiu ar leisti laiką kartu su šeima. Neretai ir pats darbdavys organizuoja tokį darbo ir laisvalaikio procesą. VDI kancleris Šarūnas Orlavičius akcentuoja, kad VDI dažnai sulaukia klausimų dėl vadinamųjų darbostogų, tačiau atkreipia dėmesį, kad „darbostogų“ sąvokos ir jų organizavimo tvarkos tiesiogiai teisės aktai nereglamentuoja. „Kadangi Darbo kodeksas nenumato „darbostogų“ sąvokos, tai tuo atveju, jei darbdavys siunčia…

Daugiau Daugiau

Birželio 18-20 d. Bukarešte (Rumunijoje) vyko 11-asis EPSU kongresas. Šis kas penkerius metus vykstantis renginys yra svarbiausias EPSU veiklos įvykis. 2024 m. kongresas buvo pirmasis EPSU kongresas, surengtas Rytų Europoje, šalyje, kuri į Europos Sąjungą įstojo mažiau nei prieš 20 metų, ir įvyko praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Rumunija prisijungė prie Šengeno erdvės. Kongresą atidarė EPSU pirmininkė Mette Nord (Fagforbundet, Norvegija). EPSU generalinis sekretorius Jan Willem Goudriaan kartu su EPSU nuolatinių komitetų ir tinklų pirmininkais bei atstovais pristatė…

Daugiau Daugiau

Jau greitai pusmetis, kaip Lietuvoje galioja naujas valstybės tarnybos įstatymas. Koks buvo iniciatorių įstatymo keitimo tikslas? Kol kas atsakymo neturime. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, vienijanti  ministerijų, Seimo kanceliarijos, savivaldybių, muitinių, valstybinės mokesčių inspekcijos, socialinius, užimtumo tarnybų ir kitus Lietuvos valstybės tarnautojus, viešojo sektoriaus  profesinių sąjungų narius, birželio 14 d. rinkosi į Įgaliotinių tarybos posėdį – diskusiją, siekiant aptarti praėjusių metų profesinės sąjungos veiklos rezultatus bei apsvarstyti naujojo valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo galimybes, jo privalumus…

Daugiau Daugiau

Birželio 14 d. įvyko eilinis LPSK valdybos posėdis. Jame LPSK pirmininkė Inga Ruginienė informavo, jog Seimo nario Viliaus Semeškos inicijuoti Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimai buvo atmesti Seimo Audito komitete, Žmogaus teisių komitetas nusprendė projektą grąžinti iniciatoriui tobulinti. Liko sulaukti pagrindinio komiteto – Socialinių reikalų ir darbo – spendimo. Anot pirmininkės, projekto iniciatorius niekur nesilanko, negina savo projekto, Trišalės tarybos ir Vyriausybės išvados buvo neigiamos, todėl tikėtina, kad projektui nebus pritarta ir Seime. Valdybos nariai taip pat apsisprendė ir dėl pozicijos…

Daugiau Daugiau