180 tūkst. darbuotojų algų įstatymas priimtas: opozicija kritikuoja

180 tūkst. darbuotojų algų įstatymas priimtas: opozicija kritikuoja

Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka priėmė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, pagal kurį nustatomas atlyginimų dydis mokytojams, mokyklų direktoriams, kultūros ir meno, taip pat socialiniams darbuotojams.

Šis teisės aktas paliečia apie 178 tūkst. darbuotojų visoje Lietuvoje skaičiuojant kartu su mokytojais. Teigiama, kad mažiausiai apmokamų specialistų darbo užmokestis turėtų didėti 10-37 eurais per mėnesį.
Tačiau šis įstatymas neliečia viešųjų įstaigų, tai yra sveikatos priežiūros įstaigoms ir aukštosioms mokykloms. Skubos prireikė dėl to, kad nuo sausio mėnesio, remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu, nebegalioja atlyginimus reglamentuojantis Vyriausybės nutarimas, visų vadinamas tiesiog numeriu 511. Teismas buvo nurodęs darbo užmokestį reglamentuoti įstatymo lygiu, bet Seimas iki sausio nesugebėjo to padaryti. Todėl šiuo metu Vyriausybės nutarimas nebegalioja, įstatymas – dar negalioja ir biudžetininkai yra teisiniame vakuume.
Pagal naują teisės aktą, pastovioji algos dalis bus sudaroma pareiginės algos bazinį dydį (130,5 Eur) dauginant iš įstatyme nurodyto koeficiento. Koeficientas priklauso nuo stažo ir darbuotojo kvalifikacijos. Kintamoji dalis gali būti nustatoma pagal darbuotojo pasiektus rezultatus.
Tačiau kintamoji dalis nebus taikoma pedagogams: jiems bus mokama tik pareiginė alga.
Darbininkams irgi nebus skaičiuojamas kintamas atlyginimas, o pareiginė alga sieks minimalios algos dydį. Nauja yra tai, kad pagal teisės aktą pastovioji pareiginės algos dalis, vadovo sprendimu arba pagal kolektyvinę sutartį, gali būti didinama 100 proc. Tačiau taip stipriai didinti algas vadovas galės tik tada, jei įstaigai bus skirta pakankamai lėšų.
Tokia pataisa padaryta, nes treneriai per Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narį Kęstutį Smirnovą siekė savo atskirų koeficientų įtvirtinimo. Galiausiai, sutarta, kad specialiai treneriams skirtų itin didelių koeficientų nebus, bet leidžiama juos didinti vadovo sprendimu, jei įstaiga turi pakankamai lėšų.

 
Daug lems vadovas
„Tai, kas pasiūlyta, iš principo yra ydinga. Norėdami suderinti nuostatas mes leidome didinti iki 100 proc. Manau, kad tos nuostatos reikės atsisakyti artimiausiu metu registruojant pataisas. Tada priedų lentelė netenka jokios prasmės”, – sako konservatorius Rimantas Jonas Dagys.
„Iš tiesų dėl priimamo įstatymo gali pakilti kai kurių ne per daugiausiai apmokamų biudžetininkų atlyginimai, bet projektas turi daugybę trūkumų. Visų pirma, jis padaro apmokėjimo sistemą neapibrėžtą”, – sako konservatorius Jurgis Razma, pabrėždamas, kad atlyginimo didėjimą iš esmės lems vadovai, kurie formuoja vertinimo komisijas.
„Ši aplinkybė gali labai lemti, kad darbuotojo atlyginimas labai priklausys nuo tos įstaigos vadovo”, – aiškina politikas.
Liberalas Gintaras Steponavičius liko nepatenkintas, kad mokytojams nebus taikoma kintamoji darbo užmokesčio dalis. Jis piktinosi, esą mokytojai prilyginami darbininkams.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės:
A lygio – joms būtinas ne žemesnis nei aukštasis išsilavinimas;
A1 lygio – joms būtinas ne žemesnis nei aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu (arba jam prilygintu);
A2 lygio – joms būtinas ne žemesnis nei aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu (arba jam prilygintu) ar aukštasis koleginis išsilavinimas su profesiniu bakalauro laipsniu (ar jam prilygintu), taip pat baleto artistų, šokėjų, kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės;
B lygio – joms būtinas ne žemesnis nei aukštesnysis ar specialus vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 m.;
C lygio – joms būtinas ne žemesnis nei vidurinis išsilavinimas;
D lygio – netaikomi išsilavinimo reikalavimai.
 
Biudžetinių įstaigų grupės:
1 grupė – 201 ir daugiau darbuotojų;
2 grupė – 51-200 darbuotojų;
3 grupė – 50 ir mažiau darbuotojų.
Nežymiam pedagogų algų didėjimui šiems metams suplanuota 17 mln. eurų, kitų biudžetininkų – apie 16 mln. eurų.
 
Kaip bus skaičiuojamas atlyginimas
Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis bus sudaromas iš pareiginės algos (pastovios ir kintamos, išskyrus mokytojams ir darbininkams), priemokų, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, premijų. Biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo užmokestis priklausys nuo įstaigos dydžio bei turimo darbo stažo. Bet kuriuo atveju vadovo ir pavaduotojų alga negalės viršyti 5 vidutinių algų toje įstaigoje.
Kaip aiškina Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas T. Tomilinas, mokytojams norima ateityje nustatyti etatinį darbo apmokėjimą, kai mokytojai gaus pastovią ir kintamą atlyginimo dalį. Tačiau tai bus ateityje. Šiuo metu mokytojai išsikovojo, kad jie gaus bendrą pareiginę algą be jokios kintamosios dalies. Išimtis galios iki šių metų rugsėjo mėnesio.
Tačiau kitoms darbuotojų kategorijoms galios pastovioji ir kintamoji atlyginimo dalis.

Pastovioji atlyginimo dalis
Pagal įstatymą, pastovioji algos dalis sudaroma taip: pareiginės algos bazinis dydis dauginamas iš pareiginės algos koeficiento.
Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis siekia 130,5 eurų.
Tas pats bazinis dydis taikomas ir skaičiuojant algas valstybės tarnautojams ar valstybėms politikams bei teisėjams.
Iki šiol biudžetininkų algos būdavo skaičiuojamos pagal bazinę mėnesinę algą (šiuo metu ji siekia 35,5 euro) ir tvyrojo tendencija gana dažnai keisti bazinį dydį, kas aktualu politikams, valstybės tarnautojams bei teisėjams, bet nekeisti ar vangiai keisti bazinės mėnesinės algos biudžetininkams.
 
Pavyzdys 1: mokytojas, kuris turi 3-10 darbo stažą ir neturi jokių kvalifikacinių kategorijų bei dirba pagal bendrojo ugdymo programą, gali uždirbti nuo 411 eurų iki 623 eurų neatskaičius mokesčių. Jo atlyginimas sudaromas taip: 130,5 x iš koeficiento.
Koeficientų ribos nustatomos įstatymo priede: 3,15-4,78. Koks koeficientas bus pasirenkamas, didesnis ar mažesnis, priklauso nuo mokyklos turimų lėšų.
 
Pavyzdys 2: mokytojas metodininkas, turintis iki 10 metų darbo stažą, gali uždirbti nuo 482 eurų iki 739 eurų neatskaičius mokesčių. Jo atlyginimas irgi bus sudaromas 130,5 eurų bazinį dydį dauginant iš koeficiento: nuo 3,7 iki 5,67.
Tačiau šie koeficientai iš esmės nustatomi už 18 kontaktinių valandų per savaitę. Kontaktinės valandos yra darbas su vaikais pamokų metu ir pasiruošimas pamokoms, mokinių darbų tikrinimas.
T. Tomilinas aiškina, kad naujame įstatyme šiek tiek auga patys žemiausi mokytojų koeficientai, bet nežymiai. Šiam tikslui 2017 m. biudžete papildomai skirta apie 17 mln. eurų.
Darbininkų pastovioji algos dalis siekia minimalios mėnesio algos dydį. Šiuo metu tai 380 eurų. Kintamosios dalies nėra.
 
Kaip skaičiuojama kintamoji dalis: netaikoma mokytojams ir darbininkams
Kintamoji dalis nustatoma konkrečioje įstaigoje, ji tvirtinama metams ir priklauso nuo darbuotojo praėjusių metų veiklos vertinimo. Ši dalis gali siekti iki 50 proc. pastoviosios algos.
Dėl kintamosios dalies gali būti susitariama priėmimo į darbą metu, bet tuomet ši dalis neturi viršyti 20 proc. pastoviosios dalies. Toks susitarimas gali galioti vienus metus.
Konkrečius kintamosios algos dalies dydžius nustatys įstaigos vadovas.
 
Kaip bus nustatomas bazinis dydis
Dar viena naujiena, kad teisės akte numatyta dėl bazinio dydžio tartis tarp Vyriausybės ir profesinių sąjungų: jis turi būti nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, o jeigu ji nesudaryta, tada Vyriausybės siūlymu pareiginės algos bazinį dydį tvirtins Seimas.
Šis dydis negalės būti mažesnis nei esamas pareiginės algos bazinis dydis, išskyrus jei valstybę ištinka ekonominė krizė.
2017 m. bus taikomas 130,5 eurų bazinis dydis.

Praeitą savaitę įstatymo priėmimą sustabdė treneriai
Praėjusį kartą įstatymo priėmimas įstrigo dėl trenerių reikalavimų ir jų interesams atstovaujančio Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo K. Smirnovo pataisų.
Treneriai norėjo, kad jų darbo užmokestis būtų apskaičiuojamas atskirais koeficientais. „Treneriai nori turėti atskirą darbo apmokėjimo sistemą, kuri stipriai skiriasi nuo bendros sistemos”, – aiškino T. Tomilinas, pabrėžęs, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas tam nepritaria.
Seimo nariai ėmė masiškai pritarti K. Smirnovo pataisoms, kol galiausiai paaiškėjo, kad įstatymo straipsniai ėmė prieštarauti vienas kitam. Todėl priėmimas buvo nukeltas į antradienį.

 

 
Eglė Samoškaitė
Komentarai išjungti.