Mus parduoda — ar tylėsim?
Sausio 21 d., 14 val., Vilniuje, prie Europos Namų (Vilniaus g. pradžioje, priešais įėjimą į Europos Namus / Europos informacijos centrą) susirinksime simboliškai išreikšti nepritarimą mums už nugarų suderėtam labai pavojingam ES-Kanados „laisvos prekybos“ susitarimui, kuris angliškai vadinamas CETA.
CETA dar laukia Europos Parlamento ir visų ES valstybių nacionalinių (ir net regioninių) parlamentų pritarimo (europarlamentarai balsuos vasarį). Jei CETA būtų priimtas, tektų atsisveikinti su europiniais maisto saugos, visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos principais, o įstatymai būtų kuriami ir keičiami eurokratų ir verslo lobistų „forumuose“.
CETA dar laukia Europos Parlamento ir visų ES valstybių nacionalinių (ir net regioninių) parlamentų pritarimo (europarlamentarai balsuos vasarį). Jei CETA būtų priimtas, tektų atsisveikinti su europiniais maisto saugos, visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos principais, o įstatymai būtų kuriami ir keičiami eurokratų ir verslo lobistų „forumuose“.
Tad geriau jau ATSISVEIKINKIME su CETA!
Sausio 21 d. akcija prisidėsime prie Decentralizuoto veiksmo prieš CETA renginių visoje Europoje, simboliškai IŠLYDĖSIME tetą CETĄ namo, atgal į lagaminą sukrovę visas jos siūlomas „gėrybes“.
SUGĖDINSIME Lietuvos derybininkus, kurie „UŽMIRŠO“ sveikatos priežiūrą, švietimą, vandens tiekimą… PRIMINSIME Lietuvos europarlamentarams, kad pinigai – ne viskas.
Lietuvoje tokios tematikos akcija rengiama pirmą kartą, todėl mums labai svarbus bendraminčių organizacijų palaikymas: dalyvavimas akcijoje, informacijos skleidimas. Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis. Jei turite galimybių prisidėti prie akcijos, labai lauktume žinios iš Jūsų.
Renginys Fesibuke: https://www.facebook.com/events/250812498665298/?ti=icl
Karolis Klimka | +37062520901
Europiečių iniciatyva prieš TTIP ir CETA
Apie CETA (taip pat žr. informacinį laišką žemiau):
Naujo tipo tarptautinės prekybos susitarimas CETA kelia didžiulę grėsmę viešosioms paslaugoms Europos Sąjungoje.
Visų pirma dėl to, kad kyla pavojus vyriausybių galimybėms reguliuoti ir piliečių teisėms gauti tokias pagrindines paslaugas kaip vandens tiekimas ir skirstymas, sveikatos priežiūra ir energija.
Viešosios paslaugos gali būti komercinamos be galimybės jas sugrąžinti į savivaldybės ar vyriausybės rankas. Didžiosios Šiaurės Amerikos korporacijos derybose dėl CETA agresyviai siekė plataus užmojo rinkos atvėrimo tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra, švietimas, kultūra, pašto paslaugos bei vandens tiekimas ir skirstymas ir t. t.
Toks rinkos atvėrimas leistų didžiosioms verslo korporacijoms — kurių biudžetai dažnai didesni už kai kurių ES valstybių nacionalinius biudžetus — įsikurti ir imti dominuoti Europos rinkose.
CETA – pirmasis ES susitarimas, kuriame taikomas „išimčių sąrašo“ metodas. Tai reiškia, kad visos paslaugos gali būti liberalizuojamos, jei joms netaikoma atskira išimtis.
Be to, milžiniška grėsmė viešosioms paslaugoms yra „investicijų apsaugos“ nuostatos, įtvirtintos CETA ir numatomos TTIP.
Tūkstančiai Kanados ir JAV korporacijų galės kelti ieškinius ES ir jos valstybėms narėms dėl priimtų teisės aktų ar jų pakeitimų – ir reikalauti milijardinių kompensacijų.
Švietimą, vandens tiekimą, socialinę paramą ir pensijas reglamentuojantys teisės aktai nėra apsaugoti nuo įvairiausių investuotojų antpuolių.
CETA ir TTIP kėsinasi liberalizuoti sveikatos priežiūros ir socialinės globos sritį.
TTIP ir CETA kėsinasi apriboti komunalinių įmonių laisvę gaminti ir skirstyti energiją vadovaujantis viešojo intereso tikslais, pavyzdžiui, remiant atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą ir taip kovojant su klimato kaita.
Vos kelios ES valstybės narės pasiliko teisę priimti tam tikras priemones dėl elektros gamybos ir vietinių energijos skirstymo tinklų.
Šiaurės Amerikos investuotojai laukia švietimo rinkos atvėrimo – nuo vadovų mokymų ir kalbų kursų iki priėmimo į aukštąsias mokyklas egzaminų.
JAV paslaugų įmonės taip pat siekia, kad būtų panaikintos „kliūtis prekybai“, pvz.: darbo teisės aktai.
Europos Komisija jau paaukojo daug europinių standartų, kad patenkintų Kanados prekybos interesus. Pvz., ji siūlo pakeisti pesticidų teisės aktų nuostatas, susijusias su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis. Neseniai ji leido dažuose naudoti kancerogenines medžiagas (švino chromatus), nors ES įmonės naudoja saugesnes alternatyvas.
Prognozuojama, kad dėl CETA susitarimo visoje Europoje bus prarasta 204 000 darbo vietų.
Mus parduoda — ar tylėsim?
Sveiki,
su Naujais! Ar dar prisimenate TTIP? Briuselio derybos su Amerika įstrigo, niekas nežino, ką apie TTIP mano Donaldas Trumpas.
Bet jau vasario 1 d. Europos Parlamentas balsuos dėl labai panašaus ES ir Kanados prekybos susitarimo, kurio angliška santrumpa yra CETA.
Milijonai europiečių pasakė griežtą „Ne!“ TTIP, daugiau nei 500 organizacijų susibūrė į Europiečių judėjimą prieš TTIP ir CETA.
Europos Parlamento nariai iš Lietuvos kartu su kitais balsuos dėl CETA. Jie yra išrinkti atstovai; priminkime jiems, kad pinigai – ne viskas! Čia galima paprašyti mūsų europarlamentarų balsuoti prieš CETA.
Sausio 21 d. 14:00 Vilniuje, prie Europos Namų (Vilniaus g. pradžioje), protestuosime prieš CETA – ir prieš Lietuvos valdžios pareigūnų aplaidumą.
Prisidėk! Ieškome ir savanorių – atsiliepk!
Net jei dauguma europarlamentarų nubalsuotų už CETA, tai dar nebūtų pabaiga. Šį susitarimą turės ratifikuoti visi nacionaliniai ir regioniniai ES valstybių parlamentai.
Įdomu, kokia bus naujojo Lietuvos Respublikos Seimo pozicija?
CETA (kaip ir TTIP) yra „naujos kartos“ išsamus susitarimas, kurio tikrasis taikinys yra visai ne prekybos muitai, o vadinamieji netarifiniai barjerai, t.y. viskas! Maistas, sveikatos apsauga, visuomeninės paslaugos, cheminės medžiagos, darbo kodeksas, skaitmeninė erdvė, gyvūnų gerovė…
Kanadoje ir Amerikoje leidžiama naudoti šimtus cheminių medžiagų, kurios uždraustos Europoje. Net mėsą jie plauna chloru, o gyvulius šeria hormonais.
Jei CETA būtų ratifikuotas, Amerikos ir Kanados verslo korporacijos įgytų neregėtas teises: dėl visko, kas nepatinka, jos galėtų skųsti Europos valstybes investuotojų arbitražo teismams, kur „teisėjauja“ privatūs advokatai, suinteresuoti gauti kuo daugiau pelningų užsakymų. Panašiai, kaip „Vilniaus energiją“ valdanti korporacija „Veolia“ apskundė Lietuvą Vašingtono arbitraže.
Tuo metu Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis jau ragina Lietuvos gyventojus ir valdžią ruoštis naujam gyvenimo būdui: nebijoti genetiškai modifikuoto maisto, atlaidžiau žiūrėti į pavojingas chemines medžiagas…
Mes visi suprantame, kokios galingos jėgos čia lošia. Bet pinigai — ne viskas. Bendromis pastangomis mes galime pasiekti, kad šitas kąsnelis įstrigtų monstro gerklėje.
Linkėdami gerų naujienų Naujaisiais metais,
Dániel Fehér, Stephanie Roth ir Matthew Read