Vidaus reikalų ministerijos parengtas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas, susijęs su darbo santykiais valstybės tarnyboje, nukeliavo į Seimą aplenkęs Trišalę tarybą.
Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjunga reiškia protestą dėl tokio Vyriausybės elgesio, kuris pažeidžia Nacionalinį susitarimą. Seimo frakcijoms ir komitetams rengiamas pareiškimas, kuriuo prašoma nepriimti sprendimų dėl minėto įstatymo, nepasvarsčius jo socialiniams partneriams.
 
Jeigu Vyriausybė nesilaikys įsipareigojimo nekeisti su darbo santykiais susijusių darbo aktų nepritarus socialiniams partneriams, grasinama „elgtis adekvačiai“.  
 
„Įstatymo projekte yra gerų, yra blogų dalykų, bet yra ir principinis klausimas – Vyriausybė parengė dokumentą ir pateikė Seimui nederinusi su socialiniais partneriais“, – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) valdybos posėdyje gegužės 24 d. sakė Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė.   
 
Balandžio 28 d. Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui ir pateikė jį Seimui. Nors Nacionaliniame susitarime Vyriausybė yra įsipareigojusi nekeisti darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų be Trišalės tarybos pritarimo, jau nebe pirmą kartą šį savo įsipareigojimą „pamiršo“.
 
I.Petraitienės teigimu, gegužės 18 d. pasitarime Vidaus reikalų ministerijoje kalbėta apie socialinį dialogą, kuriame dalyvavo ir Europos visuomeninių paslaugų organizacijos EPSU atstovė. „Ministerijos atstovai bandė teisintis, gintis, kad socialinis dialogas Lietuvoje vyksta, esą net norima įkurti dvišalę valstybės tarnybos komisiją prie Trišalės tarybos“, – susitikimą prisiminė Valstybės tarnautojų profsąjungos pirmininkė, tačiau realių veiksmų neisimta.
 
O įstatymo projektu siekiama ne tik detalesnio tarnybinės atsakomybės reglamentavimo bei užtikrinimo, kad valstybės tarnautojų tarnybinė veikla būtų orientuota į rezultatus, bet ir „sudaryti lankstesnes valstybės tarnybos santykių nutraukimo galimybes“.
 
Aiškinamajame rašte išvardinti tokie įstatymo projekto tikslai:
1) reglamentuoti valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos sąlygas ir teisines pasekmes, valstybės tarnautojui praradus nepriekaištingą reputaciją;
2) Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti, kad valstybės tarnautojai turi teisę gauti atlyginimą pagal autorines ir paslaugų sutartis, taip pat kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
3) nustatyti valstybės tarnautojų pareigą sudarant darbo, autorines ir paslaugų sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka informuoti valstybės tarnautoją į pareigas priėmusį asmenį;
4) nustatyti valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens įgaliojimus Vyriausybės nustatyta tvarka priimti sprendimą neleisti valstybės tarnautojui sudaryti darbo, autorinės ar paslaugų sutarties, jei šių sutarčių sudarymas sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, <…> ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali sudaryti šių sutarčių;
5) nustatyti, kad valstybės tarnautojai negali naudoti tarnybos (darbo) laiko jokiems kitiems tikslams, išskyrus savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimą;
6) nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės tarnautojai, atleisti iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, neturėtų išskirtinių teisių be konkurso būti priimti į laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas;
7) nustatyti, kad teismo sprendimu valstybės tarnautojas gali būti sugrąžinamas į eitas pareigas, arba, nesant eitų pareigų, pripažinti atleidimą neteisėtu, atleisti jį iš pareigų dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti ir išmokėti išeitinę išmoką;
8) nustatyti tarnybinių nuobaudų už padarytus kelis tarnybinius nusižengimus subendrinimo galimybę;
9) nustatyti tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes;
10) numatyti galimybę atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų šalių susitarimu;
 
11) reglamentuoti kvalifikacinių klasių suteikimą valstybės tarnautojams tam tikram terminui (iki kito valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo), taip pat padaryti kitus su tuo susijusius valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo teisinio reguliavimo patikslinimus;
12) numatyti galimybę pareikšti valstybės tarnautojui padėką, kai jo tarnybinė veikla įvertinama gerai;
13) siekiant sutaupyti biudžeto lėšų, nustatyti, kad jei valstybės tarnautojo mokymas trunka ilgiau kaip du mėnesius ir yra finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, su valstybės tarnautoju turi būti sudaroma sutartis dėl mokymui skirtų lėšų grąžinimo, pagal kurią lėšas valstybės tarnautojas grąžina, jeigu jis savo noru atsistatydina iš valstybės tarnautojo pareigų anksčiau negu po vienerių metų nuo mokymo pabaigos arba dėl tarnybinės nuobaudos atleidžiamas iš pareigų;
14) nustatyti valstybės tarnautojui, praradusiam valstybės tarnautojo pažymėjimą, pareigą kompensuoti naujo valstybės tarnautojo pažymėjimo gamybos išlaidas.

Šaltinis:
www.lprofsajungos.lt