Europos profesinių sąjungų institutas (ETUI), 2011 m. lapkričio 8–11 dienomis Sofijoje (Bulgarija) surengė seminarą „Užimtumas, orus darbas ir 2020 metų Europos strategija“. Seminare dalyvavo Rasa Rentauskienė, Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narė.

Seminaro tikslai:
·        Įgyti geresnę strategijos „Europa 2020“ sampratą ir sužinoti Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC ) poziciją visuomenės užimtumo ir padoraus darbo klausimais;
·        Pasikeisti atitinkama informacija ir ją palyginti su nacionaline šalių realybe;
·        Supažindinti dalyvius su profesinių sąjungųvaidmeniu įgyvendinant strategijos „Europa 2020“prioritetus visuose lygmenyse;
·        Sukurtiprofesinių sąjungų gebėjimus spręsti problemas ir rasti darnaus vystymosi būdus, atsižvelgiant į nacionalinę specifiką.
 
Seminaro metu pristatyti pranešimai: Europos profesinių sąjungų konfederacija (samprata) (pranešėja Valerica Dumitrescu), Užimtumas Europoje: kritinis kelias (pranešėjas Joaquin Perez), Strategija „Europa 2020“ – jos įtaka užimtumui (pranešėjas Lyuben Tomev), Strategija „Europa 2020“ – Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) perspektyvos (pranešėja Sarah King). Vyko diskusijos darbo grupėse, keistasi informacija dėl užimtumo lygio skirtingose šalyse, lyginama esama padėtis, identifikuojami skirtumai ir panašumai, diskutuota kitais aktualiais klausimais: aptarta darbo sutarčių nauda ir svarba, darbo užmokestis, darbo valandų trukmė, mokymų, darbo sąlygų bei darbo ir laisvalaikio balanso reikšmė žmogaus gyvenime.
Seminaro metu nemažai dėmesio skirta strategijai „Europa 2020“, jos prioritetams, naujų įgūdžių, darbo vietų kūrimui, jaunimo ir moterų užimtumo skatinimui.
Vieni svarbiausių tikslų: skatinti žinių, inovacijų ir švietimo plėtrą, siekti tausoti išteklius didinant konkurencingumą, skatinti darbo rinkoje dalyvauti įvairius visuomenės sluoksnius, puoselėti įgūdžius kovojant su skurdu.
Europos laukia pokyčių metas, nes pasaulyje vyksta daug permainų. Daugėja ilgalaikių uždavinių – globalizacija, menkstantys ištekliai, visuomenės senėjimas. Demografinio sprogimo kartos atstovai netrukus sulauks pensijos amžiaus, dėl to nuo 2013–2014 m. ES dirbančiųjų skaičius ims mažėti. Vyresnių nei 60 m. gyventojų daugėja dvigubai sparčiau nei iki 2007 metų. Taigi, dėl mažesnio dirbančiųjų skaičiaus ir didesnės pensininkų dalies socialinės apsaugos sistemoms teks papildoma našta.
Nemažai dėmesio skirta užimtumo problemai. Nedarbo lygis Europoje šiuo metu ganėtinai didelis – beveik 10 procentų. Manoma, kad tai iš dalies nulėmė ekonomikos krizė. Nemažai darbų, sukurtų iki krizės, tačiau be darbo sutarčių (ypač laikinų darbų) – tiesiog prarasti. Kitas ne mažiau svarbus momentas – sukurti šiuolaikinės visuomenės (darbo rinkos) poreikius atitinkančias darbo vietas. Savaime suprantama, žmonės turi įgyti įgūdžių, kurių reikės darbo vietose ateityje.
Kad ES ekonomika augtų ir išliktų konkurencinga, reikia daugiau darbo vietų. Šiuo metu 23 milijonai žmonių, t.y. 10 proc. darbingo amžiaus piliečių (įskaitant daugiau nei 5 milijonus jaunų žmonių), ES neturi darbo. Ypatingą nerimą kelia jaunimo nedarbo problema, ji kuria nevisavertiškumo jausmą asmeniui ir visuomenei, formuojančiai ištisą kartą, pasmerktą ilgalaikiam nedarbui, pašalpoms ir socialinei atskirčiai, tai skaudūs socialiniai ir psichologiniai nedarbo padariniai jaunam žmogui, o ir visuomenei.
Seminaro dalyviai diskutavo, kad vienas iš šio meto prioritetų turėtų būti kova su jaunimo nedarbu, investavimas į kokybišką švietimą ir mokymą, būtinybę planuoti ir analizuoti kokių gebėjimų ir įgūdžių reikės ateityje, diskutavo, jog svarbu užtikrinti, kad darbo vietas užimtų tinkamiausius įgūdžius įgiję darbuotojai. Visų seminare dalyvavusių šalių atstovai (Ispanija, Bulgarija, Lietuva, Rumunija) akcentavo šiuo metu egzistuojančią problemą, kad nors išsilavinusiam jaunimui lengviau surasti darbą, daugelis išsilavinusių jaunų žmonių neranda darbo, ypač pagal įgytą išsilavinimą. Pavyzdžiui, viena populiariausių šiuo metu profesijų – teisininko, tačiau didelė dalis įgijusių šią specialybę dirba ne pagal išsilavinimą. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad svarbus vaidmuo tenka mokykloms ir universitetams, kad jauni žmonės būtų profiliuojami pagal gebėjimus, kad jie būtų tinkamai parengti, įgytų šiandienos darbo rinkai reikalingų įgūdžių. Seminaro metu akcentuota būtinybė gerinti Europos aukštojo mokslo sistemos kokybę, stiprinti tarptautinį patrauklumą skatinat studentų ir stažuotojų judumą: visiems europiečiams turėtų būti suteikta daugiau galimybių įsidarbinti visose valstybėse narėse, o profesinė kvalifikacija ir patirtis turėtų būti tinkamai pripažįstama. Diskusijų metu atkreiptas dėmesys dėl būtinybės išlaikyti balansą, kad nesusidarytų situacija, jog dauguma jaunų specialistų suvažiuotų į vieną ES dalį, o kitoje ES dalyje liktų vyresni žmonės.
Komisijos pasiūlyme dėl strategijos „Europa 2020“ pripažintas neigiamas ekonomikos krizės poveikis jaunajai kartai, dėl to neatsitiktinai du iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų susiję su jaunimu – pripažįstama geresnio švietimo svarba, būtinybė užtikrinti, kad daugiau jaunosios kartos atstovų turėtų aukštojo mokslo diplomą, būtinybė mažinti pradinės ar vidurinės mokyklos nebaigusių moksleivių skaičių. Strategijoje numatyta ES sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių iki mažiau nei 10 proc., ir bent iki 40 proc. padidinti aukštosiose mokyklose arba lygiavertėse profesinio mokymo įstaigose studijuojančių jaunuolių skaičių.
Seminare diskutuota apie senėjančią ir ilgiau gyvenančią visuomenę, kuriai, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, numatomas ilgesnis darbo amžius. Strategijoje „Europa 2020“ numatyta, kad žmonės turėtų dirbti iki 64 metų. Diskutuojant atkreiptas dėmesys, kad dėl šios priežasties vyresnio amžiaus žmonės ilgiau liks darbo rinkoje, o tai gali reikšti, kad jaunimo įdarbinimo problema didės. Kita vertus, jaunimo potencialas – išteklius, kuris šiuo metu nepakankamai gerai naudojamas. Atsižvelgiant į demografinius pokyčius, jaunimas galėtų aktyviai padėti stiprinti socialinės rūpybos sistemą. Seminaro metu iškeltas klausimas, apie ateityje galinčią kilti problemą dėl darbo, kokį galės dirbti vyresnio amžiaus žmogus. Pavyzdžiui, menka tikimybė, kad visą gyvenimą dirbęs policijos sistemoje, 60 metų policijos pareigūnas, galėtų ir norėtų iki 64 metų patruliuoti gatvėje. Tad kokį darbą jis dirbs policijoje? Jei ne šioje sistemoje, tai kur? Juk kalbama apie padorų, žmogaus lūkesčius atitinkantį darbą. Norėdamas dirbti kitą darbą, tiesiog gali nebespėti įgyti reikiamų įgūdžių.
Kalbėta apie tinkamas ir saugias darbo sąlygas, darbą atitinkančius atlyginimus, galintį atsirasti poreikį kurti pigios darbo jėgos darbo vietas, kolektyvinių sutarčių ir lankstaus darbo santykių reguliavimo perspektyvas ir reikšmę. Pavyzdžiui, Ispanijoje galima keletą dienų per savaitę dirbti ne biure, o namuose, tačiau seminaro dalyviai vieningai sutarė, kad labai svarbu palikti galimybę darbuotojui pasirinkti: dirbti namuose ar biure, nes darbas namuose turi privalumų ir trūkumų, tai ne vien psichologiniai privalumai (pavyzdžiui, galima praleisti daugiau laiko su šeima). Neigiamus aspektus sukelia buvimas toje pačioje aplinkoje ilgą laiką.
Svarbiausi ETUC prioritetai: kvalifikuotų ir ekologinę pusiausvyrą išlaikančių darbų su sąžiningais ir padoriais atlyginimais kūrimas, stiprių darbuotojų teisių ir tvirtų kolektyvinių sutarčių bei efektyvaus socialinio dialogo kūrimas, stabilūs ir saugūs kontraktai, investicija į įgūdžius, mokymus, Europos direktyvų dėl užimtumo peržiūrėjimas: didesnis saugumas ir geresnės teisės darbuotojų judėjimui ES.
Reziumuojant galima pasakyti, kad be kitų svarbių tikslų strategija „Europa 2020“ siekiama mažinti nedarbo lygį ir sudaryti sąlygas iki 2020 m. 20 mln. žmonių išbristi iš skurdo ir įveikti socialinę atskirtį.

 

 

Rasa Rentauskienė
Klaipėdos teritorinės muitinės
darbuotojų profesinė sąjunga