2015 m. gegužės 20 d. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos raštu kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

Jau daugelį metų įvairiose institucijose keliamas ir svarstomas klausimas dėl skirtingų muitinės pareigūnų socialiniu garantijų ir jų suvienodinimo. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą, muitinės pareigūnams numatytos nevienodos socialinės garantijos.

Muitinės mobiliųjų grupių pareigūnams, muitinės postų pareigūnams ir muitinės pareigūnams, atliekantiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, numatytos valstybinės pensijos, kompensacijos žuvimo ar sužeidimo atvejais. Kitiems muitinės pareigūnams šios socialinės garantijos nesuteiktos.

2013 metais, kai Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo projektas, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlydamas atmesti šį projektą savo išvadose paminėjo, jog pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 3 straipsnio 7 dalyje nustatytą tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje) ypatumų kompensavimo principą muitinės pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei arba sveikatai, didesnė atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) kompensuojami Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis ir todėl tik tam tikrai kategorijai muitinės pareigūnų šis principas taikomas.

Tačiau manome, kad visiškai neteisinga ir neatspindi realios situacijos, nes daugumos muitinės pareigūnų, kuriems minėtos socialinės garantijos nesuteiktos, tarnybos ypatumai yra identiški muitinės pareigūnų, kuriems tokios garantijos suteiktos, o dažnai tenkanti atsakomybė bei sprendimų priėmimo svarba daug didesnė. Šie pareigūnai priima sprendimus, užkardo pažeidimus, taiko administracinę atsakomybę pažeidėjams, ir tai sukelia ne mažesnį pavojų gyvybei ar sveikatai ir atsakomybę dėl priimtų sprendimų. Įvairūs su tarnyba susiję apribojimai visiems muitinės pareigūnams yra identiški, išskyrus darbą su slapta informacija ir su tuo susijusius apribojimus, tačiau žvelgiant ir šiame kontekste, didelė dalis muitinės pareigūnų dirbančių su slapta informacija neturi šių socialinių garantijų.

Tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įstatymais muitinės pareigūnams, kurių darbo pobūdis, krūvis ir atsakomybės laipsnis iš esmės nesiskiria, o taikomi įvairūs apribojimai yra identiški, numatytos skirtingos socialinės garantijos ir tuo pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Be to, skirtingas muitinės pareigūnų statusas, susijęs su minėtomis socialinėmis garantijomis, sukelia ir personalo administravimo problemų. Nereti atvejai, kai muitinės postų pareigūnai, pagal savo kvalifikaciją tinkantys dirbti sudėtingesnį ir atsakingesnį darbą muitinės administracijoje, to atsisako tik dėl to, kad nenori prarasti teisės gauti pareigūnų valstybinę pensiją.

Dabartinio Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinės statuto (toliau – Statutas), bei Lietuvos Respublikos Seimui pateikto naujos redakcijos Statuto 56 straipsnio 9 punkto nuostatomis muitinės pareigūnai ir toliau skirstomi į geresnius ir gerus, t. y. konstatuojama, kad pareigūnų valstybinę pensiją turi teisę gauti tik mobiliųjų grupių, muitinės postų ir kriminalinę ar ikiteisminį tyrimą atliekantys muitinės pareigūnai. Kitiems muitinės pareigūnams, kurie yra po kelerius ar keliolika metų dirbę muitinės postuose, tačiau dabar dirba teritorinių muitinių skyriuose (ir jų darbas ne mažiau rizikingas ar atsakingas nei muitinės postų pareigūnų) teisės į valstybinę pensiją neturi bei nenumatoma suteikti.

Esame visiškai įsitikinę, kad tai neatitinka statuto 3 straipsnyje nustatytų lygiateisiškumo, tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo ir teisėtų lūkesčių principų. Norime pabrėžti, kad tiek muitinės postuose, tiek muitinės skyriuose dirbantys pareigūnai yra statutiniai pareigūnai, jiems suteikti pareiginiai laipsniai identiški, tačiau viena dalis pareigūnų ignoruojama nesuteikiant jiems vienodų socialinių garantijų bei nenumatant teisės statuto projekto 56 straipsnyje 9 punkte numatytą teisę į valstybinę pensiją.

Pažymėtina, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą vidaus reikalų institucijų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, prokuratūros, Kalėjimų departamento pareigūnai nėra skirstomi į turinčius teisę gauti minėtą pensiją ir jos neturinčius. Minėtų institucijų pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose teisė į kompensaciją žuvimo arba sužeidimo atvejais taip pat numatyta visiems pareigūnams (žuvimo atveju – jų artimiesiems).

Manome, kad sprendžiant statutinių pareigūnų socialines, ekonomines ir tarnybos problemas, būtina suteikti teisę visiems muitinės statutiniams pareigūnams gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, bei kitas socialines garantijas (tie patys pareigūnai negali būti geri ir geresni).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teikiant Lietuvos Respublikos Seimui Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinės statuto naujos redakcijos projektą buvo visiškai ignoruojami socialiniai partneriai. Šio dokumento projektas buvo neviešinamas, profesinei sąjungai jo nepavyko gauti iš jį rengusių Finansų ministerijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos.  

Profesinė sąjunga su projektu susipažino tik paskelbus projektą Lietuvos Respublikos Seimo tinklapyje. Manome, kad toks socialinių partnerių ignoravimas visiškai nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 110 punkte nustatytais įsipareigojimais gerinti socialinį dialogą didinti profesinių sąjungų įtaką priimamiems sprendimams.

Be to, ši nepagarba socialiniams partneriams išreikšta tokiu metu, kai tarp socialinių partnerių buvo pradėta megzti didesnio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera bei pasirašyta šakinė kolektyvinė sutartis. Manome, kad tokiais veiksmais Lietuvos Respublikos Vyriausybė nerodo tinkamo noro vystyti socialinį dialogą sprendžiant institucijai (Lietuvos muitinei) svarbiausius klausimu.

Įvertindami esminį poreikį panaikinti teisinę koliziją kuria Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinės statutu nustatytas dalį muitinės pareigūnų diskriminuojantis teisinis reglamentavimas, suteikiantis muitinės pareigūnams iš esmės skirtingas socialines garantijas, bei siekdami, kad būdų įgyvendinti lygiateisiškumo, tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo ir teisėtų lūkesčių principai siūlome:

– patikslinti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinės statuto 56 straipsnio 9 punktę formuluotę bei išdėstyti ją taip: „Muitinės pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą“;

– Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinės statuto 53 straipsnio 7 punkte paskutinį sakinį pakeisti į „Šioje dalyje nurodytų muitinės pareigūnų pareigybių sąrašas nustatomas kolektyvine sutartimi“.

LVTPS pirmininkė Irena Petraitienė