2016 m. gruodžio 24-25 dienomis Ispanijos sostinėje Madride surengta antroji Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų ir Europos viešojo administravimo darbdavių organizacijų rengiamo seminaro „Gerovė, darbo sauga ir sveikata (DSS) centrinės valdžios administracijose: kova su  psichologine rizika darbe“ dalis „Išorinis smurtas centrinėse viešosiose administracijose“. Renginys vyko  Nacionaliniame saugos ir higienos darbe institute.

Visuomenės smurtas prieš centrinės valdžios darbuotojus ir valstybės tarnautojus, dirbančius įvairiose paslaugų sferose, pvz., tokiose kaip darbo inspekcijos, įkalinimo įstaigos, teisės paslaugų, migracijos centrai, įdarbinimo tarnybos ir pan., auga. Pirmą kartą ES socialinių partnerių ir centrinės valdžios administracijų atstovų susitikime aptartas  tokio smurto mastas ir poveikis.

Daugiau nei 60 profesinių sąjungų ir viešojo administravimo darbdavių organizacijų atstovai iš 18 ES šalių ir Albanijos platesniame kontekste aptarė smurto problemas,  įskaitant poveikio priemones ir procedūras bei paramos rūšis darbuotojams turintiems teisę į gerovės ir darbo saugos ir sveikatos centrinėse valdžios administracijose užtikrinimą. 

Nadja Salson (EPSU) pabrėžė, kad bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis, ilgalaikiais sprendimais gali būti nustatyta, kaip spręsti ir užkirsti kelią visoms fizinio ar psichologinio smurto formoms darbe. O pirmasis žingsnis – pripažinti problemą ir įvardinti, kad centrinės valdžios darbuotojai susiduria su augančiu smurtu darbe ir kad tai nepriimtina.

F. Jesús Alvarez Hidalgo (Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties Generalinis direktoratas) pabrėžė: „Mes pripažįstame visų formų smurto – vidaus, išorės – problemas darbo vietoje. Labai svarbu, kad darbdaviai ir profsąjungos išnaudotų visas įmanomas praktines priemones, kurios yra prieinamos sušvelninant ir užkertant kelią smurtui, įskaitant socialinių partnerių įvairiuose sektoriuose gaires, numatančias kaip įveikti su darbu susijusius trečiųjų šalių smurto atvejus komercijos, asmens saugumo, vietos administracijų, švietimo ir ligoninių sektoriuose.“

Roberta Fabrizi (Darbo ir socialinės politikos ministerijos Darbo inspekcijos generalinis direktoratas, EUPAE, Italija) pažymėjo, kad darbo inspektorių konfliktų valdymo mokymas – labai svarbus. Deja, dėl griežto taupymo priemonių, mažiau lėšų skiriama mokymams, ir tai yra problema, siekiant  sumažinti smurto darbo vietoje lygį.“

Renginio diskusijų metu José Maria López (TUNED, Ispanija) patvirtino, kad „Ispanijoje smurtas centrinės valdžios administracijose didėja“. Jis priminė dalyviams, kad „vertinant užpuolimų skaičius reikia prisiminti, jog už kiekvieno jų yra žmonės“. P. Lopez tiki, kad „profesinių sąjungų teisių atkūrimas ir viešojo administravimo finansavimo „karpymo“ sustabdymas padėtų sumažinti bendrą  smurto lygį, ypač įkalinimo įstaigose, kur užpuolimų prieš kalėjimo pareigūnus skaičius nuo 2006 iki 2014 metų išaugo 200 procentų.“

Hectoro Casado López Ispanijos darbo santykių valstybės tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotojas  sutiko, kad „dėl krizės smurto lygis prieš Ispanijos centrinės valdžios darbuotojus buvo išaugęs“. Jo nuomone, „siekiant pakeisti esamą situaciją, visos suinteresuotos pusės privalo dirbti kartu“.

Nors trūksta duomenų apie išorės smurtą centrinės valdžios administracijose ES mastu, tačiau valstybių narių duomenys rodo, kad darbo vietoje išorės smurto ir priekabiavimo, tiek fizinio, tiek žodinio problema didėja, ir dabar  kelia daugiau susirūpinimo nei „vidinio“ smurto tarp darbuotojų, ar tarp darbuotojų ir vadovų. EPSU tyrimai apie kalėjimų paslaugas (http://www.epsu.org/article/prison-staff-perspectives-epsu-survey-impact-economic-crisis-prisons) rodo, kad nuo finansų krizės 2008 m. užpuolimų prieš darbuotojus atvejų kiekis ženkliai išaugo daugelyje šalių.

Rasa Duburaitė

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos

darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė